VARGAS DĖL TATUIRUOTĖS

VARGAS DĖL TATUIRUOTĖS

1811
20
DALINTIS

Prieš porą savaičių vienos užsienio šalies ambasados surengtuose pietuose prašmatnaus Vilniaus viešbučio restorane svečiai buvo pavaišinti skaniu virtu kumpiu, kurį pjaustė dailiai nuaugęs virėjas. Vilkintis balta apranga, pasiraitojęs iki alkūnių rankoves, mitriai operuojantis kokybiškais įrankiais. Atviri jo rankų dilbiai buvo ištatuiruoti įmantriais piešiniais ir simboliais. Besigrūsdamas su kitais svečiais eilėje žvelgiau į tuos piešinius ir nevalingai stebėjausi, kaip toli yra pažengęs tatuiruočių menas. Tatuiruotės pasidarė įvairiaspalvės. Tatuiruotės pasidarė netgi baltos. Tatuiruotės pasidarė reljefinės. Tatuiruotės pasidarė įmanomos rasti netgi pačiose netikėčiausiose mūsų kūnų vietose.

 

Tačiau tatuiruotės neprarado vienos savo ypatybės – jos vis dar tebėra atgrasios.

 

Aš žvelgiau į tatuiruotas virėjo rankas ir negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad tos rankos yra nešvarios. Aš suvokiau, kokią didelę reikšmę turi tam žmogui anie mėlyni piešiniai ir simboliai, tačiau pjaustomo kumpio skonį taip atrodančios rankos šiek tiek gadino. Kaip gadina kiekvieno patiekalo skonį tatuiruotos bet kurio padavėjo rankos. Jos tiesiog nedera prie estetiško maisto vaizdo, kaip nederėtų prie lainerio šturvalo ir pilotas, mūvintis vienomis trumpikėmis ar apkramtyti nagai prie moters rankų, darančių mums manikiūrą (kad ir kaip patogu jiems patiems tai bebūtų).

 

Vertinant demokratiškai, tatuiruotės, žinoma, yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Tačiau jos tampa ir kiekvieno mūsų asmeniniu reikalu prieš mūsų pačių valią, nuolat šmėkščiodamos mums prieš akis – ant padavėjų ir oficiantų rankų, sporto salėse ir baseinuose apnuogintų kūnų, merginų nugarų ar užpakalių paplūdimiuose ar miestų gatvėse. Mes suvokiame, kad tūkstančiams žmonių užrašai ir santrumpos kirilica (pavyzdžiui „Sever“ ar DMB),  beprasmiškos datos (1974.08.15), visi tie inkarai ir undinėlės, rožės ir drakonai, pikų tūzai ir kolibriai, drugeliai ir hieroglifai turbūt turėjo ar turi jų nešiotojams didelę reikšmę, tačiau mes, netatuiruotieji esame priversti jiems jausti nevalingą užuojautą (“ar tikrai tau to reikėjo?”), pašaipą (“nejaugi tų hieroglifų reikšmė negalėjo būti išreikšta lietuviškais rašmenimis?”), nusistebėjimą dėl piešinio pasirinkimo (“delfinas???”), gailestį (”kiek kainuos to drakono pašalinimas, kai jis atsibos?”), nerimą dėl hepatito C, ir visais atvejais neišvengiamą nuojautą dėl nenumaldomai artėjančių moralinių pagirių, ištinkančių kiekvieną tatuiruotąjį.

 

Vardan kokio tikslo žmonės kankina savo kūnus tatuiruodami juos banaliais piešinukais? Vardan saviraiškos ir maišto, meno ir prisiminimų, – taip atsakytų bet kuris ištatuiruotasis. Retas pripažįsta, kad tai tik mados ir iracionalaus jaunatviško emocijų protrūkio reikalas. Kadaise tatuiruotės buvo estetinis žemesniųjų visuomenės klasių simbolis, tačiau sportininkai ir muzikantai, “Spice Girls” ir Davidas Beckhamas tatuiruotes pavertė “cool” žmonių atributu. Prieš šimtus metų tatuiruotės buvo primityvių barbarų ženklas, pabrėžiantis priklausomybę tam tikrai genčiai ar kastai. Šiandien tatuiruotės turi visiškai priešingą paskirtį – jos neva pabrėžia jų nešiotojo individualumą. Tačiau tai slepia ir amžiną asmenybės išskirtinumo paradoksą. Milijonai žmonių pasaulyje nešioja tą patį delfiną, rožę ir hieroglifą – juk ne Jūs vienintelis išsirenkate tatuiruotę iš to paties katalogo? Visi tie maištininkai, kovojantys prieš konformizmą savo tatuiruotėmis neišvengiamai pavirsta tų pačių maištininkų masės dalimi, t.y. vėl tais pačiais konformistais. Tad, visų pirma, jei norite būti tikra asmenybe, nesidarykite tatuiruotės – ją turi kiekviena vidutinybė.

 

Nes būtent čia ir slypi tikrasis atsakymas, kodėl žmonėms buvo ir yra reikalingos tatuiruotės. Būtent tatuiruotė yra vienintelė galimybė vidutinybėms palikti nors kokį pėdsaką šiame gyvenime, nes kitokio palikti jie dažniausiai tiesiog neturi jokių kitų galimybių. Ką žmonės įprasmina darkydami savo kūnus? Malonias emocijas? Pasiekimus gyvenime? Savo kūno grožį? Sukurtą verslą ar meno kūrinį? Ant užpakalio ištatuiruotas drugelis nėra nei olimpinis medalis, nei poezijos tomelis, nei Nobelio premija ar apvali sumelė banko sąskaitoje. Kvaila būtų tatuiruotes laikyti išdidumo, garbės ar pasididžiavimo simboliais. Kur kas logiškiau būtų jas laikyti jaunatviško paikumo, skubotų sprendimų ir nepamatuotų ambicijų ženklais. Didžiausia bėda yra ta, kad žmonės mano, jog tatuiruotės gali ką nors pagerinti. Ir greitai suvokia, kad pasidaryta tatuiruotė dar niekada nieko nepagražino. Ar Angelina Jolie būtų nors kiek negražesnė, jei jos kūnas nebūtų panašus į prastai besimokančio moksleivio juodraštį? Ar Davidas Beckhamas atrodytų bjauriau, jei jo kūnas neprimintų automobilių padangų raštais išmarginto grindinio? Ar aš pradėjau labiau gerbti padavėją už tai, kad jo rankos išmargintos keistais mėlynais priešiniais? Žinoma, ne. Nes ne tatuiruotės daro žmogų gražiu. Žmogų gražiu daro jo laikysena, elgesys ir požiūris į jį supantį pasaulį.

 


20 KOMENTARAI

  1. Ačiū, Giedriau, kad rašote. Patinka skaityti Jūsų straipsnius.
    Norėčiau papildyti, kad iš principo tatuiruotės yra pirmykščių, tų tikrųjų tradicinių kultūrų ušradimas ir požymis, kuris toms kultūroms turi visai kitokią prasmę negu šiandien mums (čia žvelgiant iš istorinės ir kultūrinės pusės), pvz, tradicinėje Kilimantano salos gyventojų dajakų kultūroje tatuiruotės nėra suprantamos taip primityviai ir atgrasiai kaip mums šiandien. Todėl Jūsų pastebėjimas ir pavartotas žodis ‘kadaise’ tinka tik nuo tam tikro laikotarpio ir kaip pats teigiate būtent visuomenėje, tuo tarpu kultūrinėje gentyje ar bendruomenėje tai visai kas kita.
    Sutinku su mintimi, kad tatuiruotės yra iš dalies maišto ženklas. Reikia prisiminti ir tokius faktus, kad pvz Osmanų imperijai užėmus dabartinę Kroatija, Bosnija ir Hercogoviną, anuomet buvusias katalikiškas šalis daugiausiai, tam, kad katalikai išsiskrirtų ir nesusitapatintų su musulmonais, matomose vietose, ypač ant rankų tatuiruotes darėsi daugiausia moterys. Ir tai tikrai protesto ženklas.
    Žiūrint kaip yra šiandien, tai tatuiruotės yra tikrai mados reikalas, jas darosi tikria daug žmonių. Jų darymąsis yra toks pats vartojimas kaip ir rūbų ar bet kokių prekių pirkimas,t.y. tipiškas vartotojiškos kultūros bruožas (vieniems naujos mados patinka, kitiems ne).
    Norėčiau pastebėti dar vieną tikrai juokingą dalyką, žvelgiant iš psichologinės neturinčių tatuiruočių žmonių pusės: taigi, pvz, kad ir Jūs, jeigu Jus būtų tas pats padavėjęs aptarnavęs su marškiniais ilgomis rankovėmis ir Jūs būtūmėte nematęs jo kūno piešinių, Jums maistas būtų skanesnis; taip pat žiemą nesimato daugelio žmonių piešinių; taip pat nesiamto tų, kurie turi jas pvz ant nugaros ar kitoj neatviroje vietoje, todėl jeigu Jūs jų nematote jūs visai kitomis akimis žiūrite į tą žmogų, tačiau jeigu pamatote, iškart, lyg mygtuko spustelėjimų, pasikeičia požiūris į žmogų, todėl šioje vietoje žmonių, kurie neturi tatuiruočių, matosi akivaizdžiai psichologiniai nusistatymai, barjerai jų pačių sąmonėje. Ir Jūsų atveju, iš esmė nesvarbu ar to žmogaus rankos su tatuiruotėmis ar be jų, tas maistas juk tokio paties skonio, todėl tik Jūsų smegenys suveikė taip, kad jis Jums tapo mažiau skanus. Šioje vietoje problema ne to darbuotojo, o Jūsų nusistatymuose, vidiniuose susikurtuose barjeruose, vertybėse, gyvenimo būde ir t.t. Čia jau iškyla du esminiai dalykai: 1. grožio samprata: yra kam jos gražu, yra kam ne, o del grožio suvokimo tam tirkai klausimai yra labai subjektyvu, juk net tatuiruotam žmogui kito tatuiruotės gali būti šlykščios, nes neatitinka jo grožio suvokimo; jeigu žmogus su tatuiruotėmis, nereiškia, kad jam visos ir visi su jomis ir jos pačios bus gražu; 2) vertės suvokimas: jeigu teigiate, kad pvz Angelina Jolie nebūtų blogesnė aktorė arba negražesnė moteris jeigu jų neturėtų, tai būtent ir išeina, kad jas turėdama ji netapo blogesnė, kaip ir futbolininkai netampa blogesni išsipaišydami kūnus, ir bet kuris žmogus netampa blogesnis jas turėdamas. Čia vėl pereinama prie kiekvineo individualasu žmogaus vidinių nusistatymų apie pasaulį ir bendrai kitus žmones. Juk jeigu Jūsų žmona arba vaikai pasidarys tatuiruotes, nes jie tiesiog nori, nes jiems gražu, nes jie nori daug ką išbandyti gyvenime, juk Jūs nepradėsite mažiau jų mylėti, jiems patiems jų vertė nepadidės dėl to (tie kurie jas turi taip net negalvoja) kaip ir nesuprastės nuo to. Suprastės tik tiems, kurie jų neturi, tačiau turi kitokį požiūrį į gyvenimą ir jiems tiesiog nėra toks požiūris priimtinas.
    Sėkmės Jums rašant straipsnius:)

  2. Gerb. G. Drukteini, nuoširdžiai patarčiau atsimerkti ir pasistengti praplėsti itin ribotą akiratį į Jus supantį pasaulį.
    Visų pirma kaip žmogus puošia savo kūną – NĖRA JŪSŲ REIKALAS.
    Galbūt sekantis Jūsų straipsnis bus- “Vargas dėl dažytų plaukų” ar “Vargas dėl priaugintų nagų” ir nepamirškit užjausti tų vargšelių kurie yra pasidarę plastinę operaciją ar prisiaugina plaukus.
    Beje, ar Jūs niekada nepamąstėte, jog turėtumėte vertinti virėją pagal jo sugebėjimus, o ne išvaizdą.
    Pasistenkite susitaikyti ir suprasti jog žmonės turintys tatuiruotes, nešiojantys auskarus ir kitokius aksesuarus, dažantys, prisiauginantys plaukus ir nagus – jie tai daro ne dėl to kad Jus demoralizuotų ir griautų Jūsų estetikos pasaulį, o todėl, nes- na greičiausiai tiesiog jiems taip patinka.
    Paklauskite savo mamos, ar kitos Jums artimos moters- kodėl ji kartas nuo karto šviesina-tamsina plaukus, kasdien dažo lūpas ir akis, juk tai taip pat saviraškos priemonė pabrėžianti asmenybės savitumą ( ir lygiai taip pat tai galima traktuoti Jūsų apibūdinimu -“kūno darkymu”).
    Nuoširdžiai patarčiau tą didžiulį galiestį ir užuojautą pasilikti sau, tai kad Jūsų komformistiška ideologija neleidžia susitaikyti su kito individo išvaizda, vertybėm ir saviraiška – tai jau Jūsų porblema.
    Kaip liaudis sako: nepatinka- nežiūrėk.
    P.S. Labai apgailestauju, kad menas ant virėjo rankų sugadino jums apetitą.
    Kaip liaudis sako: nepatinka- nežiūrėk.

    Pagarbiai,
    Sigita

  3. “Kadaise tatuiruotės buvo estetinis žemesniųjų visuomenės klasių simbolis”

    Stalas apsisuko – šiandien toks siauras požiūris, kaip autoriaus, yra žemesniosios klasės simbolis.

    “paskirtį – jos neva pabrėžia jų nešiotojo individualumą”

    Šita tautuiruočių savininkams primesta jų piešinių paskirtis (į kurią remiasi visas argumentavimas) kvepia žanru “pats susigalvojau nesąmonę, ir pats ją paneiginėju”.

    “Aš žvelgiau į tatuiruotas virėjo rankas ir negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad tos rankos yra nešvarios. Aš suvokiau, kokią didelę reikšmę turi tam žmogui anie mėlyni piešiniai ir simboliai, tačiau pjaustomo kumpio skonį taip atrodančios rankos šiek tiek gadino.”

    Bent jau man šis išsireiškimas byloja apie autoriaus charakterio šlykštumą ir aroganciją.

  4. paskaiciau iki tos vietos, kur parasyta, kad tatuiruote itakoja skoni ir to uzteko. turbut ir kulinaro ugis ar plauku spalva itakoja skoni, ane?

  5. gavau nuoroda i si puslapi kaip vyrisko stiliaus zurnala.. Bet, cia tiesiog apgailetina. Kazkoks padrikas paranojiskas rasinelis. Niekad neketinau darytis tauiruotes, bet manes jos negasdina, cia kiekvieno pasirinkimas. Kazkokiu socialiniu problemu kamuojamas zmogus neturetu patarineti etiketo klausimais

  6. Dauguma komentarų – tipinio lietuviško runkelizmo pavyzdys: “nusivyliau”, “apgailėtina”, vienas komentuotojas net apie autoriaus charakterį išvadas padarė, o kažkokia Sigita išvis nutarė pamokyti Drukteinį teisingo mastymo ir kaip praplėsti ribotą akiratį. Vieną kartą išmokit nepriimti kritikos ar kitokios nuomonės asmeniškai, nes tikrai atrodot kaip debilai.

  7. Visų pirma noriu pritarti Edmai.

    Norėčiau paminėti vieną tokį nereikšmingą dalyką. Jis rašo – Jūs skaitot. Jis nesako, kad Jūs taip turit mąstyt. Jis pateikia savo požiūri, kuri kiekvienas priimame skirtingai, priklausomai nuo mūsų tapatumo panašumo su autoriumi šiuo atveju.

    Apie visas tatuiruotes ir nagus ir plastines operacijas. Ar sveiko žmogaus siektinas tikslas nėra priimti save toks, koks esi?

    Tuomet kitus. Gerb. p. Giedriau Jūsų mintys (mano požiūriu už kurį galiu būti pasmerktas ir man tai nėra svarbu, tačiau) yra puikios, tačiau pateikimo būdas nebeatspindi Jūsų rafinuotai ciniškos asmenybės. Norėčiau Jums palinkėti subtilumo ir natūralumo.

    Sveikas (!) pasitikėjimas yra būtina sėkmingos asmenybės savybė.

    Ar savęs “tobulinimas” įvairiomis intervencijomis tikrai nesiunčia žinutės apie žmogaus savivertės nepilnavertiškumą?

  8. Edma, o tau neatrodo, kad kaip tik “runkelizmas” – rašyti apie tai, ko nesupranti ir naudoti išgalvotus faktus, pats tatuiruotės neturiu, tačiau studijų metais teko rašyti darbą apie aprangos stilių ir trumpai buvo nagrinėjamos tatuiruotės ir jų raida, bet su tokia informacija, kad tai “žemesnės kastos simbolis”, neteko susidurti. Negana to, kad autorius visiškai vienašališkas ir tam kad iteigtų savo nuomonę stengiasi pažemint tatuiruotus, neva jie iškart jau gailisi ir net apetita gadina 😀 todėl pritariu Sigitai, lai pabunda jis iš savo paranojos, kas ką daro su savo kūnu tikrai ne jo reikalas. Firmos kurioje dirbu direktorius tatuiruotom rankom, kai atsiraitojęs rankoves, matosi- na ir nieko, labai profesionalus, lengvai bendraujantis žmogus, nepanašu kad kompleksuotų dėl savo pasirinkimo. Tikrai nesiūlau visiem pulti tatuiruotis, čia labai svabus sprendimas ir išliekantis visą gyvenimą, bet tai žurnalistas, kuris svaidosi pažeminimais remdamasis tiktai savo nuomone, manau vertas “runkelio” vardo. Čia nėra kritikos straipsnis, čia rašinėlis- temą pats sugalvojau faktus irgi 😀 Sėkmės autoriui tolemėsnėje kūryboje, mažiau baimių ir neapykantos, daugiau tolerancijos ir etiketo

  9. Man tatuiruotės nei doktoranto laipsnio nei darbo gauti nesukliudė ir nuo mano gaminamo maisto dar niekas neapsivėme. Siga, ten viršui, gerai parašė. Man tai visąlaik sukos galvoj tokia mintis, kad praplikę, šelmiškos šypsenos vyriškiai, asociuojasi su pedofilais, ir nors tu ką.. taigi, aš kaip didis žurnalistas Drukteinis, pofik tie faktai ir etika, skubu nešti naujieną po pasaulį: PRAPLIKĖLIAI -YRA PEDOFILAI IR KITOKIE SEKSUALINIAI IŠKRYPĖLIAI, nes man taip atrodo! 😀 Ir plikšiai, nepriimkit to asmeniškai, nes kaip “runkeliai” ir idiotai atrodysit 😀

  10. Perskaiciau visa straipsni,ir tikrai jam nepritariu,taciau ir smerkti neketinu, jau keli metai gyvenu Vokietijoje,tatuiruotes dengia nemaza mano kuno dali, Dirbu tikrai zinomoje kompanijoje,ir tatuiruotes niekad nesukliude mano darbui ir pasiekimais,turiu jas jau virs 10 metu daugeli ju nebuciau dariasis sendien,Bet niekad del nieko nesigailejau, laikas bega pr greitai, siuo metu ieskau naujo piesinio, Manau neturinciam tiesiog sunkiau tai suprasti,bet niekad nesu niekam patares darytis mano nuomone “‘Jei gali nesidaryti tatuiruotes-nesidaryk”‘

  11. Pritarsiu daugeliui – provincialumas iš autoriaus trykšta fontanais. Man, kaip žurnalistui, gėda, kad tokio siauro mąstymo žmonės išvis tiesia savo rankas link plunksnos.

  12. nu straipsnis tai be rysio visai, pati turiu 3 tattoo, vyras mano tattoo meistras, ir nemanau, kad mes esam vidutinybes niekuo kitu negalintys issiskirti. Kazkoks nesamoningas poziuris..
    Man tattoo yra labai grazu, o zmogus jas darantis- didis menininkas, nes sugebejimo reikia daug, tai talentas, nes nekiekvienas tai sugeba daryti…

  13. Sutinku su sakančiais, kad tatuiruotės yra asmeninis reikalas. Tačiau sutinku ir su Giedriaus teiginiu (iš esmės perfrazuotu), kad jas demostruoti tinka ne visur ir ne visada. Geriausia tatuiruotes turėti tokiose vietose (jei norisi nors tu ką), kurias esant reikalui galima pridengti, tada požiūrių klausimas neturėtų susikirsti pvz. per kviestinius pietus, kur virėjo individualybė visai neįdomi, o protokolo laikytis būtina. Šiais laikais įprasta putotis “kodėl negalima jei aš noriu” kitaip tariant, nebesuprantama, ką reiškia paprastas mandagumas ir padorumas, iškeliami vien tik “individualumai” bet kokia kaina.

  14. Ir pritariu Mindaugui papildydamas tuo, kad jei džentelmenas turi tatuiruotę, jūs to nematysite. Ar kas nors esate matę Vinstono Čerčilio tatuiruotes? Jis jų turėjo, paskaitykite biografiją, kad ir sovietiniais laikais rašytą. Pamąstymui.

  15. I viena Vilniaus restorana eidavau tik todel, kad ten dirbi vyrejas su tatuiruote ant ranku ( ne ant riesu). Kadangi asmeniskai pazistu si vyreja ( bepietaudama susipazinau), tai tokio pedanto ir svaruolio kaip sis vaikinas dar gerokai reiktu paieskoti. Visu susidomejusiuju demesiui- sis vaikinas NE GeJUS.
    Taip, kad Drukteniui Druktainiui iki jo stiliaus ir elegancijos toli toli.
    O mano ir kirpejas tatu rankomis. Super kurpejas ir puikus zmogus. Taip, kad DD… Slepkis po lapais su tokiu straipsniu. Esi gan senas ir senamadiskas.

Comments are closed.