KODĖL ŽMONĖS TURĖTŲ ŽIŪRĖTI DAUGIAU TELEVIZIJOS

KODĖL ŽMONĖS TURĖTŲ ŽIŪRĖTI DAUGIAU TELEVIZIJOS

204
2
DALINTIS

Visi mes žinome, kad televizija iš esmės yra kenksminga – ten daug smurto, pornografijos ir netinkamo požiūrio. Visi mes žinome, kad televizorius gadina akis. Visi mes žinome, kad televizoriaus žiūrėjimas – tik laiko gaišimas. Ir visi mes žinome, kad daugumos nuomonė – visada klaidinga.

 

Nes televizija yra unikali ir stebuklinga – ji vienintelė suteikia galimybę pasenusioms ekrano žvaigždėms atgimti ir vėl sugrįžti į Didijį Gyvenimą – kad ir serialų ar reklamų pavidalu. Ji yra saugi – neišeidamas iš namų gali betarpiškai stebėti visus karus ir pasaulio blogybes, tiesiogiai juose nedalyvaudamas.  Ji yra paslaugi – net mūsų nemėgiami reklaminiai intarpai padeda susipažinti su naujais produktais ar paslaugomis. Ji yra socialiai atsakinga – prie televizoriaus prilipę mūsų vaikai bent tuo metu nedaro nusikaltimų.

 

Ar kada susimąstėte, iš kur žmonės, teigiantys, kad reikia žiūrėti mažiau televizijos, žino, kad jos reikia mažiau žiūrėti? Visiškai teisingai – iš tos pačios televizijos. Nes ji yra tokia universali, demokratiška ir prieinama, jog įgalina bet kurį mūsų turėti apie ją savo nuomonę.  Ir, nepaisydama mūsų Pačios Teisingiausios Pasaulyje Nuomonės, veikia toliau. Nepaisant net to, kad beveik visos save gerbiančios Lietuvos įžymybės tvirtina, jog lietuviškų kanalų nežiūri, o mėgsta tik „History Channel“ arba „National Geographic“. O be reikalo. Verta žiūrėti ir visus lietuviškus kanalus. Nes egzistuoja mažiausiai penkios priežastys, kodėl verta žiūrėti juos ir dar daugiau televizijos:

 

1. Televizija suartina. Kadaise, 1928 metais škotų inžinierius Johnas Bairdas, pristatydamas pirmąjį pasaulyje savo sukonstruotą televizorių, sakė, kad „vieną dieną televizija taps efektyviausia priemonė žmonėms pažinti vieniems kitus“. Ta „viena diena“ yra šiandien.  Nes jokia kita žiniasklaidos priemonė niekada žmonėms nesuteikė tiek galimybių išvysti ir pažinti pasaulį. Garso, vaizdo ir veiksmo derinys – idealiausias būdas suvokti informaciją, ir jam kol kas nėra lygių. Galų gale, ar būna bet kuri šeima kada darnesnė nei ta, kuri bendrai susirenka prie žydrojo ekrano kartu pažiūrėti mėgiamų rungtynių, šou ar laidos, kurioje dalyvauja bent vienas šeimos narys?

 

2. Televizija yra profesionalesnė už kitas vaizdines žiniasklaidos priemones – internetą ir radiją. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad internetas atėmė iš kitų žiniasklaidos priemonių operatyvumo ir objektyvumo privilegiją. Deja, kol kas informacija, teikiama internete dažniausiai yra subjektyvi ir paviršutiniška. Ji gali būti išties greita, bet ji nebūtinai bus pati tiksliausia ir objektyviausia. Televizijos žinios gi turi kur kas didesnį profesionalumo užtaisą ir reikalauja kur kas daugiu darbo bei tyrimo jas tinkamai paruošti. Dažnai galima išgirsti „internete pasirodė naujiena apie tai ir tai“, bet neretai tokia informacija ir nepasiteisina. Televizijose tokių „greitos ir nepatikrintos“ informacijos atsiradimo atvejų pasitaiko itin retai, nes televizijos žiūrovas turi išimtinę teisę visada reikalauti ir jos patvirtinimo. Televizijose visada yra inteligentiškų diskusijų ir analizės. Naujų pažintinių dokumentinių filmų. Naujų kelionių maršrutų, naujų recetų ir dizaino namams idėjų. Na, ir, žinoma, televizijos žinios yra apsaugotos nuo interneto komentatorių neišlietos seksualinės energijos, galinčios paversti bet kurią teisybę vulgaria ir kvaila žinia.

 

3. Televizija verčia žmones pasijusti geriau. Nėra geresnės priemonės atjungti savo mintis nuo kasdienių rūpesčių, ir kažin ar kuri kita technologinė priemonė šiandien daugumai mūsų suteikia geresnį poilsio būdą? – tyrimai rodo, kad televizija stresą nuima per 30 minučių. Televizija yra linksmiausia žiniasklaidos priemonė – joje daugiausiai išraiškingo humoro arba bent jau pretenzijų į tokį. Televizija verčia žmones pasijusti jaunais.  Ji, žinoma, nesumažins raukšlių Jūsų veide ir neprailgins gyvenimo, tačiau suteiks Jums sąlygas garsiai šūkauti ir kilnoti savo ramentus į viršų, kai mylimas krepšininkas įmeta bent vieną baudą iš dviejų ar garsiai kartu su Jurijumi Nikulinu ištarti mėgiamą frazę – kad ir kokio amžiaus bebūtumėte. Televizija leidžia mums  kvailioti, svarbių renginių metu lieti emocijas ir nors kartą neapsimestinai pasidžiaugti šiame iš principo liūdname gyvenime.  Kad ir kaip ji bebūtų kaltinama smurto propagavimu, bet televizija iš esmės daugiausiai rodo Grožį: estetiškus vaizdus, gražius žmones, kartu su jais transliuoja sklandžią ir gražią kalbą. Tip gražesniais verčia tapti ir mus pačius.

 

4. Televizijoje Gėris visada nugali Blogį. Skirtingai nei realiame pasaulyje. Be bejo, televizoriuje daug smurto ir brutalios jėgos kulto, tačiau gerai įsižiūrėjus, belieka dėkoti Aukščiausiajam, kad tie stipriausieji smurtautojai ideologiškai yra mūsų pusėje ir gina mūsų išpažįstamas vertybes.  Televizija mums leidžia patikėti teisingumu – ten yra išsprendžiamos visos problemos, ten yra atkleidžiami visi nusikaltimai, ten mes galime pamatyti politikus tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.

 

5. Televizija žmonės priverčia pamilti sportą. Prisiminkite save – ar daug sporto varžybų aplankote per metus?  Tačiau retas mūsų nežiūrėjo Olimpiados rungtynių, netgi tokių, kuriomis dažniausiai net nesidomime ar net nesuvokiame, apie ką jos išvis yra. Tačiau televizija dovanoja mums galimybę jas išvysti, sirgti, o laimėjus – ir džiaugtis. Manau, retas tai gali tuos pačius jausmus išgyventi skaitydamas laikrašti ar naršydamas po internetą.

 

(Straipsnis spausdintas žurnale TV ANTENA)


2 KOMENTARAI

  1. Visai įdomios mintys, tik nereikėtų pamiršti ir to, jog televizijos žiūrėjimas žlugdo socializaciją. Robert Putnam yra išnagrinėjęs jog siaubingai smukusi JAV pilietiškumą XX a. viduryje lėmė nė kas kita, kaip televizijos atsiradimas

  2. nevisai sutinku.
    1. jie mus ne suartina, o susodina vėpsoti prie vieno ekrano. kadangi reik girdėti ir matyti – normalaus bendravimo nevyksta. tiesiog visi sėdi kaip daržovės;
    2. sutinku – profesionalesnė. bet tai naudojama tiek vertingiems dalykams, tiek beprasmiams. o komentarai yra kita nuomonė, kurios galėjo ir neįdėti tiek tyčia, tiek netyčia.
    3. t.y. priemonė nustoti gyventi savo gyvenimą, o problemas, kurias reik spręsti – atitolinam/nesigilinam. o dar vėliau ieškom kaltų, nes galiausiai jos visos neišspręstos sueina į krūvą..
    vietoj vieno filmo, geriau su partneriu pašnekėt tas pusantros val.. o jei tą ištversit, pabandykit tai pakartot su savim! galiu lažintis kad pirmą kartą, po kelių min, rasit milijoną priežasčių tą nukelti..
    4. be komentarų, ypač apie politikus;
    5. dar vienas opiumas liaudžiai, po tv. kam to reikia? pinigų ir laiko švaistymas. kad tv tą techninę galimybę suteikia – taip, nuostabu.
    pabaigai – šiais laikais tv rodo, tik tą ką mums “reikia”, ar “galima” matyti. internete rasti kažką prasmingo užtruksi žymiai trumpiau, nei vartydamas tūkstančius kanalų

Comments are closed.