KLAUSIMAI-ATSAKYMAI apie SEX (VII)

KLAUSIMAI-ATSAKYMAI apie SEX (VII)

591
0
DALINTIS

NĖRA TOKIO DALYKO KAIP KVAILI KLAUSIMAI, YRA TIK KVAILI ATSAKYMAI. DRĄSIAI KLAUSKITE. GIEDRIUS DRUKTEINIS JAU IR TAIP SPRENDŽIA DAUG JŪSŲ PROBLEMŲ, IŠSPRĘS IR DAR ŠIĄ VIENĄ.

KL: Jei vaikystėje gaudavau lupti diržu, ar egzistuoja tikimybė, kad turėsiu didesnį polinkį į S&M?

ATS: Kadaise tokie senukai kaip Froidas ir Jungas aiškino, kad visi mūsų polinkiai formuojasi dar vaikystėje. Tačiau būtina taip pat atminti, kad fizinės bausmės vaikystėje niekam dar neteikė jokio malonumo, skirtingai nuo S&M brandžiame amžiuje, todėl loginės sąsajos tarp šių potyrių nėra. Juoba kad ir tyrimai jau prieš 40 metų teigė, jog tarp S&M mėgėjų ir likusios „normalios“ visuomenės dalies nėra jokio skirtumo įvairiausių psichopatologijų, depresijos, nerimo, psichologinio sadizmo/mazochizmo ir pan. klausimais. Tačiau taip pat jokie tyrimai taip niekada ir nenustatė, iš kur gi atsiranda tas polinkis į S&M. Matyt, geriausias būdas tai sužinoti – paklausti partnerio, nors gali būti sunku suprasti tą mykimą per burną užkimšusį raudoną guminį bumbulą.

KL: Ar įmanoma draugauti be sekso?

ATS: Ne tik įmanoma, bet ir būtina. Rimti žmonės per visą istoriją buvo, o ir tebėra nusiteikę prieš šią brangią, nesaugią, dažniausiai visiškai net ir nebūtiną praktiką. Nors šiuolaikiniai psichologai teigia, kad šeimos be sekso yra labiau linkusios į skyrybas ir neištikimybę. Vienas amerikiečių gydytojas padarė tokį eksperimentą – mylėjosi su žmona 101 naktį iš eilės, savo pojūčius uždokumentavo ir netgi aprašė knygoje. Jo išvada buvo paprasta – jei tarp partnerių nėra to romantiško ryšio, tos tamprios gijos, seksas net nebėra būtinas ar reikalingas, tiesiog tampate paprasčiausiais draugeliais, kas iš esmės nėra labai blogai. Aš, pvz., norėčiau turėti daugiau draugų.

KL: Ar penio dydis yra paveldimas, ar aš tiesiog ištraukiau laimingą loterijos bilietą?

ATS: Vienpusio atsakymo nėra. Joks genas nėra atskirai atsakingas už Tavo penio dydį, kurį brendimo laikotarpiu lemia hormoniniai, aplinkos ir elgsenos veiksniai.

KL: Kur dingo moteriški prezervatyvai?

ATS: Atsižiūrėjau tokių dirbdamas Afrikoje, nors niekada nebuvau sutikęs žmonių tokius naudojant. Po savo neįspūdingo debiuto 1992 metais, moteriški prezervatyvai, tada gana gūdžiai ir ambicingai vadinami „Reality“, atstūmė visus padoriuosius pasaulio žmones su savo aukšta kaina, ypatingu storumu ir bjauria medžiaga – poliuretanu, keliančiu labai juokingą, bet erzinantį garsą – tarsi brūžintum plastikinį maišelį, bet ne tą iš „Rimi“, į kurį susikrauni pirkinius, o tą ploną, į kuri dedi obuolius. 2009 metais moteriški prezervatyvai persivadino tiesiog banaliai „Female Condom“ ir jau buvo gaminami iš geresnės medžiagos, vadinamos nitrilu, bet nemanau, kad kas nors tai pastebėjo.

KL: Ar egzistuoja riba tarp fetišų – tokių, kurie yra priimtini, ir tokių, kuriuos visgi reikia gydyti?

ATS: Atsakyti yra paprasta, kai žinai, kas tas fetišas yra, ir kaip jį apibrėžia įstatymas. Įstatymas leidžia „saugią, blaivią, protingą ir sąmoningą abipusiai priimtiną seksualinių poreikių išraišką“. Į tokią formuluotę geriausia ir atsiremti, kalbant apie ribas tarp leistino ir neleistino. Bet esti ir niuansų. Įstatymiškai tarsi yra leistina primušti su tuo sutinkantį partnerį „iki kraujo“, po ranka turint antiseptiko, kuriuo pateptum žaizdas ir užkirstum kelią infekcijai, bet žmogiškai tai vis tiek yra gana sunku suprasti. Kitas būdas suvokti ribą tarp „leistino“ ir „neleistino“ yra žinoti, kad tai pradeda kitai pusei kelti nepatogumų. Pvz., pats labiausiai pasaulyje paplitęs fetišas – kojų garbinimas yra leistinas iki tos ribos, kol moterys troleibuse nepradeda skųstis Tavo spoksojimu, gestais arba kalbomis – vadinasi, tada jau peržengi ribą.

KL: Sekso metu aš dažnai jaučiu norą pasakyti moteriai, kad ją myliu. Ar jai tai ką nors reiškia, ar ji nori tai girdėti?

ATS: Beje, o PO TO „ačiū“ jai ar sakai? Irgi klausimas ne iš paprastųjų. Tiesiog žinok, vyrai seksą laiko kur kas intymesniu dalyku, nei moterys, todėl sekso metu romantizmo vyrai turi kur kas daugiau. Nėra blogai, kad sakai “aš tave myliu”, tačiau, ei, valdykis, moterys nemėgsta matyti, kaip jų vyrai seilėjasi.

KL: Šalikėliai ir kojinės niekada manęs nevežė, o antrankiai atsibodo. Ar egzistuoja dar koks nors padorus būdas būti pririštam prie lovos?

ATS: Sakoma, kad apėmus aistrai viskas tinka, net ir užuolaida, tačiau jei jau esi toks rafinuotas snobas ir mėgsti pasiruošti procesui iš anksto ir apsirūpinti orgtechnika, paieškok internete tam skirtos virvės ir lipnios juostos (angliškai „bondage rope“ ir „bondage tape“).

KL: Man patinka seksas, bet matau, kad kai kurie bendraamžiai praranda susidomėjimą juo. Ar yra būdas to išvengti?

ATS: Beje, išties – trečdalis pasaulio moterų ir šeštadalis vyrų praranda aistrą seksui neprarasdami savo fizinių galių. Yra medikamentų, kurie, skirtingai nuo „Viagros“ ar jos tipo vaistų, didinančių fizinę ištvermę, didina psichologinį poreikį seksui. Bet tai jau profesionaliosios medicinos sritis.

KL: Man patinka misionieriaus poza. Ar aš jau toks visiškas „oldskūlas“?

Ats: Kad ir ką liaudis beišdarinėtų savo buduaruose, būtų žema ir niekšinga paniekinti klasiką – misionieriaus pozą. Visi nuo jos pradėjome, visi ją ir baigsime. Nes tai yra visoms amžiaus grupėms pati lengviausia poza ir, beje, turinti daugiausiai variacijų. Jūs – ne „oldskūlas“. Jūs – antika.

KL: Ar įmanoma turėti gerus santykius su savo meiluže?

ATS: Kodėl gi ne? Jei jau radai merginą, kuri Tau patinka, kodėl gi negavus iš tų santykių dar daugiau malonumo, kurį atneša žmogiškas bendravimas? Bet tuo pačiu ir nenuklyskite į lankas – niekada neužmirškite, kas jus suvedė pirmiausia – geras seksas.


KOMENTARŲ NĖRA