KAIP PUIKIAI TU SUGEBI ERZINTI KITUS? (TESTAS)

KAIP PUIKIAI TU SUGEBI ERZINTI KITUS? (TESTAS)

627
0
DALINTIS

Rašytojams ir dramaturgams, besistengiantiems pajudinti iš mirties taško siužetinę savo kūrinių liniją, visada tenka išradinėti logines veiksmo priežastis ir jų pasekmes. Štai šita moteris nusprendė užmušti senuką, kad jos vyras galėtų uzurpuoti karūną, o šitas vyras nušovė karininką, nes norėjo išsaugoti paslaptį… Negalima juk būti visišku realistu ir rašyti ką nors, tipo, „karalius Česlovas buvo papjautas dėl to, kad turėjo bjaurų įprotį krapšyti nosį ir prie visų apžiūrinėti ten sumedžiotą turinį“.

Sukelti žmoguje tikrą priešiškumą arba neapykantą – gana sudėtingas uždavinys, tačiau dažnai jau vien savo egzistavimo faktu mes visi mokame erzinti kitus. O po to stebimės, kodėl nutrūko derybos, kodėl ji išėjo pas kitą, kodėl menkai apmokamas padavėjas žiūri į mus kaip i žiurkes. Jonas nebeatsako į Tavo laiškus, o kolegos taip gardžiai juokėsi, kai Tu paslydęs nuvirtai nuo laiptų ir neskubėjo Tau padėti atsikelti.

Mūsų įvaizdis aplinkinių akyse susideda iš šimtų, gal net ir tūkstančių smulkmenų – kurios, deja, gali iššaukti daugelio žmonių panieką. Taigi, tiesiog peržvelk šitą pačių populiariausių mini-erzintojų sąrašą, ir galėsi pats įvertinti savo poveikį, kurį Tu sukeli aplinkiniams. Paslapčia, bet sąžiningai pažymėk kiekvieną iš šių skyrelių, kuriuose aprašytas veiksmas, kuris būdingas ir Tau.

AŠ TRAUKIU ORĄ PRO DANTŲ TARPUS

Įprotis traukti orą per vieną ar kitą dantų plyšį išleidžiant šnypščiantį pulsuojantį garsą pačioje žmonijos užuomazgoje buvo svarbi išgyvenimo sąlyga (šį veiksmą lietuvių kalboje nusako retai girdimas veiksmažodis „čiulpsėti“). Mūsų tankai suaugę dantys  greitai genda nuo jų tarpuose stringančių mėsos ir kokosų gabalėlių. Bet po dantų krapštuko ir vakuuminio prapūtimo oro traukimas pro tarpudančius tapo kvailu įpročiu ir ypatingai erzina aplinkinius, kurie įsitempia ir mano sau: „šie gergždžiantys garsai, išlekiantys iš partnerio burnos, pokalbyje skirtos apsikeitimui informacija, nėra informacija. Tai tiesiog vienas iš jo virškinimo proceso elementų.“ Jo, biesina nerealiai.

AŠ KALBU PILNA MAISTO BURNA

Gerai sukramtyto maisto pašnekovo burnoje vaizdas kažkodėl erzina absoliučiai visus žmones. Galbūt tas maistas jiems nekelia apetito, gal pats vaizdas yra pernelyg intymus? Be to, jiems tenka įdėti papildomų pastangų stengiantis suvokti, ką Tu turi omeny sakydamas „ū-e-oeiden“.

AŠ ČEPSIU VALGYDAMAS

Europietiškose kultūrose jau nuo senovės buvo kuriamas toks kultūrinis kodas – šeimos už stalo tradiciškai valgydavo tylėdamos, taip demonstruodamos pagarbą maistui, kurio nebuvo lengva gauti. Ir tą maistą po maldos priklausė vartoti absoliučioje tyloje. Maldos nunyko, taisyklė „nekalbėti už stalo“ nusilpo („Waffen-SS“ nariai laikėsi keistos taisyklės „geras karys valgo tylėdamas“, bet mes ir juos sutriuškinome bei išžudėme), tačiau nečepsėti, neurgzti ir nešlerpti mūsų vis tiek prašoma nuo vaikystės. Ir jei mes jau nuo vystyklų žinome, kad tai nepadoru, tai labai biesina tie, kurie šią bendražmogišką išmintį ignoruoja. O štai kinams čepsėti ir šlerpti valgant leidžiama, nes jų kultūrinis kodas tai leidžia. Jie taip parodo, kad maistas yra labai skanus ir didelis ačiū virėjui! Pasirink, su kuo Tu – ar su vikingais, ar su tomis primityviomis kultūromis, kurias mes nugalėjome ir sunaikinome?

AŠ VELKU KOJAS EIDAMAS

Lengva spyruokliuojanti eisena yra laikoma sveikatingumo norma, ir tokios eisenos savininkas mūsų pasąmonėje gauna etiketę „energingas“, „stiprus“, „patikimas“. Asmuo, velkantis savo galūnes žeme su garsiu klumpių šiurenimu, tačiau prie to akivaizdžiai jaunas ir aiškiai stiprus, iššaukia mumyse visų pirma kognityvinį disonansą, o po to mes jį apklijuojame tokiomis etiketėmis kaip „tinginys“ ir „apsimetėlis“.

AŠ NAUDOJU ŽODŽIUS IR GARSUS „nu, vot“, „tipo“, „eee“ IR DAR KITOKIAS VERBALINES TUŠTYBES

Jei jau mes, įtraukę į plaučius oro, išleidžiame jį su garsais, kuriuos mes laikome sąmoninga kalba, tai pertraukinėti šitą procesą yra ne „comme il faute“. Ir kai mums reikia padaryti pauzę, kad sutelktumėme savo mintis, mes dažniausiai nenutylame, o tęsiame savo kalbą, pildydami tas pauzes kuo papuola. Interviu ir radijo tekstų šifruotojai puikiai žino, kiek „tuštukų“ tenka naikinti net iš labiausiai patyrusių oratorių ir diktorių tekstų, jei anie neskaito iš anksto parašytų žodžių: faktas tas, kad net daugiau nei pusę visos mūsų kalbos sudaro visiškai beprasmės fonetinės  konstrukcijos. „Tipo, šis klausimas yra tikrai įdomus, nu, eee, tas, kurį jūs čia, tipo, tik ką uždavėte, ir, gerai pagalvojus bei atsižvelgiant į, eee, visas aplinkybes, tai, tipo, suprantate, kad egzistuoja didelė tikimybė, aš turiu omeny, kad, suprantat, atsižvelgiant į daug veiksnių mes galime teigti, kad žolė yra žalia, ane“. Klausytojas, kuris yra priverstas atlikti nereikalingą darbą, sekdamas šiuo painiu ir vingiuotu keliu ir rinkdamas vis naujus ir naujus „tuštukus“, galu gale pradeda erzintis. Ir greičiausiai – jis, jau buvo, tipo, susierzinęs, ane?

AŠ LIEČIU SAVO PAŠNEKOVUS

Susimąsčiusiu veidu surinkti visus pūkelius nuo pašnekovo palto atlapo, išlyginti raukšlę ant jo švarko peties ir atsukti jam sagą – garantuotas būdas iššaukti jo susierzinimą. Dabartiniuose megapoliuose bereikalingi prisilietimai nepriimtini netgi tarp gerų pažįstamų žmonių. Jau net ir italai patyliukais šito atsisako (tačiau įprotis atversti Tavo švarko atlapą ir pažiūrėti, kokia gi kompanija jį siuvo, ten dar gajus).

AŠ GADINU DAIKTUS

Rodos, kas čia tokio? – nu, susitikimo metu sulaužiau pieštuką, neskubėdamas suplėšiau popierinę servetėlę į tūkstančius mažų dalelių ir priminkiau šimtus nešvarių „dešrelių“ iš duonos minkštimo? Kam nors pakenkiau? O tuo tarpu šie Tavo smulkūs nusižengimai buvo užfiksuoti Tavo pašnekovo pasąmonėje. Ir ta pasąmonė jam pakuždėjo, kad Tu pavojingas, nepatikimas ir agresyviai-destruktyvus tipas, chaoso kūrėjas ir naikinimo čempionas, nuo kurio vertėtų laikytis atokiau.

AŠ TURIU NUOLATINIŲ IŠDAIGŲ IR MYLIMŲ ŽODELIŲ RINKINĮ

Tik reti originalai įsigudrina pereiti per visą gyvenimą su tuo pačiu linksmų posakių arsenalu. Bet, jei Tu vos vienus kitus metus žaidi su ta pačia prikolna fraze – žinok, kad ji jau seniai ir stipriai guli Tavo pašnekovų kepenyse.  Pasaulyje yra nedaug dalykų baisesnių už atsibodusius juokelius.

AŠ MOKU LABAI NEPASTEBIMAI KRAPŠTYTI NOSĮ, APSIMESDAMAS, KAD DVIEM PIRŠTAIS KASAUSI ŠNERVĘ

Nieko, deja,  šis Tavo judesys neapgauna.

AŠ DARAU ILGAS ĮŽANGAS PRIEŠ PAPASAKODAMAS ĮDOMIĄ ISTORIJĄ

Kurti vidinius regimosios realybės modelius klausant istorijos – nelengvas darbas smegenims, apdovanojamas, beje, sukuriamo modelio aiškumu, netikėtumu ir grožiu. Tačiau kartais tas modelis pavirsta kreivu lagaminu, prigrūstu informacijos apie tai, kas vyko prieš penkerius metus iki tol, kol Valentinas susilaužė ranką. „Nepažįsti Valentino? Nu to, kuris, buvo vedęs tokią brunetę su dryžuotais šortais, kurie jai visiškai netiko, nors mergina buvo nebloga, mokslų daktarė. Nu, nesvarbu. Taigi, važiuojame mes vogti mašinų į Liverpulį…“

AŠ SPRAGSIU PIRŠTAIS

Žmonės – iš esmės empatiški gyvūnai, tačiau juos irgi apima siaubas, bent vieną miliseskundę pagalvojus, kad čia lūžta jų kaulai.

AŠ DAŽNAI VĖLUOJU

Ir bėda net ne tame, kad laikas – tai deficitinis resursas ir beprasmiška švaistyti jį tokiam dalykui, kaip laukimas. Bet realybėje tuos, kurie yra priversti Tavęs laukti, labiausiai biesina tai, kad Tu jiems demonstruoji nepagarbą. Nes jei jie Tau būtų išties svarbūs ir ir reikalingi, Tu jau nuo nakties budėtum prie jų durų su palapine ir pripučiamu čiužiniu.

AŠ MĖGSTU NESKUBĖDAMAS RINKTIS PRODUKTUS IR KALBĖTIS SU KASININKE, KAI UŽ MANĘS STOVI EILĖ

Keista, kad Tau dar liko sveikų kūno dalių skaityti šitą tekstą.

AŠ MĖGSTU ATLIKTI MONOTONIŠKUS VIENODUS JUDESIUS

Sukinėti rankose žiebtuvėli, kasytis ausį, barbenti pirštais per stalo paviršių, maigyti rašiklio mygtuką… Taip, tai nuostabus būdas sumažinti savo stresą, nerimą ar kankinamą apatiją, prie to dosniai tuo dalinantis su savo aplinka.

AŠ PERDARAU PAŠNEKOVŲ VARDUS PAGAL SAVO SISTEMĄ

  • Liudmila? Nu, ką Liudočka, malonu susipažinti!
  • Zigizmundas? Užeik, Zigmai, sėskis!
  • Aleksandras? Tipo, Šurikas? Cha-cha-cha!

Kai kas į tai ir dėmesio neatkreips. Tačiau esti pasaulyje nemažai piliečių, kurie gerbia savo vardą ir pastebi nepagarbų požiūrį į jį. Todėl verčiau jau susipažįstant  griežtai laikytis būtent tų šaukinių, kuriais Tau prisistatyta. Eksperimentus verčiau jau atidėk kai bendravimas taps artimesnis ir intymesnis.

JEI ANT MANO VEIDO IŠKILĘS SPUOGAS, AŠ DAŽNAI LIEČIU JĮ

Kaip jau buvo rašyta, žmonės – tai empatai, mokantys pajusti pašnekovo skausmą ir širdgėlą. Tačiau net ir ne patys idealiausi empatai pokalbio pabaigoje pradeda manyti, kad ir pas juos ant veido yra iškilęs paaugliškas spuogas.

JEI RANDU KOKĮ „FAINĄ ROLIKĄ“ SU JŪRŲ KIAULYTĖMIS, IŠKART SIUNČIU JĮ SAVO DRAUGAMS

Mes nekalti dėl to, kad Tu jauti norą pasidalinti su mumis Tau patikusiais memais – informacijos vienetais, žmogaus perduodamais žmogui. Geriausi memai todėl ir yra tokie gyvybingi, kad sugeba pavergti savo skleidėjus. Bet nekalti ir tie, kurie aistringai saugo savo asmeninę erdvę nuo nekontroliuojamos memų-agresorių invazijos, nes tą erdvę tuo metu valdo jau anksčiau įsiskverbę memai-agresoriai.

AŠ SPJAUDAU GATVĖJE

Krikščionybė visada su nepasitikėjimu ir įtariai vertino visus kūno skysčius, nes viduramžių žmones kažkaip keistai nuteikdavo vien ta mintis, jog bet kurio, net ir pačio gražiausio kūno viduje liurla lipni ir dvokianti skysta masė, kurios neįmanoma niekaip toleruoti. Taip, krikščioniškos vizijos galiausiai pasitraukė į nebūtį, tačiau požiūris išliko ir netgi pasiekė Tolimuosius rytus, kur, pvz., Kinijoje, jau pastaruosius 10 metų yra baudžiama už už spjaudymą ant šaligatvių.

AŠ GARSIAI KALBU MOBILIUOJU VIEŠOJE VIETOJE

Nieko nepadarysi, žmonės yra pagaminti taip, kad gali ignoruoti krioklio šniokštimą ir tornado ūžesį, tačiau jei jau jų pačių rūšies atstovas pradeda leisti garsinius signalus, senovinis išgyvenimo instinktas verčia visus atkreipti į tai dėmesį. Ir girdima „svarbi“ informacija – „a girdi, čia mėlynų nėra, yra tik ružavi, tai aš imu aštuonis!“ – verčia juos jaustis apgautais ir pykti.

AŠ MĖGSTU GINČYTIS  VIEN VARDAN POKALBIO PALAIKYMO

Graikiškas disputo menas gimė ginčuose, kuriuose varžovai burtų keliu gaudavo roles ir buvo pasirengę su vienodu įkarščiu ginti vieną ar kitą poziciją. Todėl antikos graikai tiek daug kariavo ir buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus. Nes atmink – dauguma pašnekovų bendravime ieško bendraminčių, o ne tų, kurie šaukia „nuskustas“ išgirdę teiginį „nukirptas“.

AŠ, SUĖDĘS KĄ NORS IŠ ŠALDYTUVO, KIŠU ATGAL Į JĮ TUŠČIĄ PAKUOTĘ

Tai populiarus, bet visgi netinkamas būdas paerzinti savo šeimos narius. Net jei sielos gilumoje Tu tikiesi, kad šiame pakelyje gali užgimti nauja grietinė, viltį verčiau paaukok vardan taikos savo namuose.

BENDRAUDAMAS SU KITAIS AŠ DAUGIAU LAIKO PRALEIDŽIU SAVO TELEFONE

Verčiau jau pasistatyk prieš save lentelę su užrašu „man su tavimi mirtinai nuobodu“. Nors ir be lentelės tai yra akivaizdu.

AŠ STENGIUOSI TAISYKLINGAI KIRČIUOTI

Netolerancija kito žmogaus kalbinių normų pažeidimams – smūgis į Saulės rezginį. Pagrindų sudrebinimas. Jis juk Tave laikė savu, o Tavo vedybinės giesmės falšuoja, Tavo koviniai šūksniai yra puse tono tylesni nei reikia, o Tavo kalbėsena išvis primena, kad Tu – ne mūsų genties.

 

REZULTATAI

20 ir daugiau BALŲ – Motina Žemė nešioja Tave tik todėl, kad Žemei iš esmės viskas yra pochuj. O štai ant jos gyvenantys žmogėnai sapnuose regi, kaip jie Tave uždaužo spragilais, o po kepa ant lėtos ugnies. O raminamųjų preparatų gamintojai, matyt, turi nuolat giedoti Tavo garbei odes.

12-19 BALŲ – nu, Tu dar ne pats blogiausias visuomeninio erzintojo variantas. Galbūt Tave netgi kartais kažkas rizikuoja pakviesti į vestuves ir laidotuves, kai nori „pakišti kiaulę“ svarbiausiam to renginio dalyviui. O daugelis, matyt, su Tavimi bendrauja tik todėl, kad tai padeda jiems užsigrūdinti.

5-11 BALŲ – Tu priklausai labiausiai paplitusiai Žemės gyventojų daliai. Ir porūšiui „žmogus ne kiaulė – viską iškęs“. O tie, kurie Tave myli, matyt, išties gali nuoširdžiai laikyti Tavo bendravimo ypatumus egzotika.

4 BALAI ir mažiau – Vien ta aplinkybė, kad pasaulyje egzistuoja tokios tobulos ir harmoningos būtybės kaip Tu, sumažina savižudybių skaičių, jau nekalbant apie asmeninės prievartos atvejus. Tu idealus. O mes visi rojuje taip pat būsime tokie pat kaip Tu. O kol kas dar nesame tokie. Laikykis ten!

 

 

 


KOMENTARŲ NĖRA