KAIP PARDUOTI ANGLIJOS KARALIENEI?

KAIP PARDUOTI ANGLIJOS KARALIENEI?

160
0
DALINTIS

Ji niekada neturi nei kreditinės kortelės, nei čekių knygelės, nei grynųjų pinigų. Tiesą sakant, Ji neturi net paso. Tačiau Ją ir taip visi pažįsta, o ir turto Ji turi tiek, kad dar šiek tiek pasiskolinusi iš draugų, galėtų supirkti visas prekes „Media City“ parduotuvėje.

Tai, be abejo, Anglijos karalienė Elžbieta II, viena turtingiausių pasaulio žmonių, kaip ir visi mirtingieji besinaudojanti įvairiais buitiniais elektrotechnikos prietaisais.

Dar 2003 metais dienraščio „Daily Mail“ žurnalistas Ryan Parry, įsidarbinęs Bekinhemo rūmuose tarnu, per porą mėnesių sugebėjo su fotoaparatu prasiskverbti į Karalienės ir kitų karališkosios šeimos narių valgomuosius, poilsio ir miegamuosius kambarius. Laikraštyje išspausdintos nuotraukos ne tik sukėlė Karališkosios šeimos pasipiktinimą „asmeninės erdvės pažeidimu“, bet ir parodė visam pasauliui, kokia paprasti ir konservatyvūs yra karališkosios šeimos nariai, lig tol uoliai slėpę savo asmeninę buitinę aplinką.

Pavyzdžiui, „Daily Mail“ žurnalisto nuotraukose užfiksuotas Karalienės pusryčių stalas, ant kurio matyti stalinė lempa (anot specialistų, „gaminta apie 1975 metus“), plastmasiniai „Tupperware“ indeliai su kukurūzų dribsniais ir „Weetabix“ sausainiais, jogurto indelis, „senamadišku“ telefono aparatu ir „Philips“ radijo imtuvu, gamintu apie 1980-uosius (per jį Karalienė klausosi tik BBC2 radijo programos). „Twinnings“ arbatos puodelį Karalienė pusryčiams, beje, visada pasitaiso pati, išsivirdama jį su „Morphy Richards“ elektriniu virduliu.

Ar ne pernelyg paprasta? Akivaizdu, kad galimybės Karališkajai šeimai leidžia naudoti visa, kas geriausia, tačiau, kas Britanijoje ir įprasta – tikroji prabanga dažniausia yra kukli.

Apie 800 pasaulio kompanijų turi teisę vadintis „oficialiais Karališkosios šeimos narių tiekėjais“ ir dėti Karališkojo antspaudo ženklelį ant savo gaminių, parodantį, kad jais naudojamasi ir Karalienės rūmuose. Tokių gaminių bei paslaugų asortimentas apima platų spektrą – nuo parduotuvės „Harrod‘s“, kompiuterinės operacinės sistemos „Linux“ ir automobilių „Land Rover“ – iki muilo „Imperial Leather“ bei cigarečių „Benson&Hedges“. Tarp jų – ir mums žinomos buitinių elektros prietaisų kompanijos: jau nuo 1930-ųjų metų Bekinghemo rūmuose naudojami išimtinai „Hoover“ kompanijos dulkių siurbliai, rūmų fasadą ir vidines patalpas apšviečia „Philips“ šviestuvai bei lemputės, rūmų personalas naudoja tik IBM nešiojamus kompiuterius. Rūmų virtuvėje stovi pramoninės gamybos „Hotpoint“ kompanijos šaldytuvai, o valgiai Karališkajai šeimai jau nuo 1851 metų gaminami tik naujausiomis kompanijos „Rangemaster“/“Kitchener“ viryklėmis ir krosnyse.

Daugiau kaip 20 metų – nuo 1975-ųjų Karališkoji šeima mėgstamas britiškas muilo operas ir naujienas žiūrėdavo per „Sony“ televizorius, pagamintus kompanijos gamykloje Velse. Savo laiku „Sony“ modeliai sudarė trečdalį visų iš Britanijos eksportuojamų televizorių – ir tai buvo nuolat įvertinama Karalienės padėkomis ir apdovanojimais. Juoba kad Karalienės poilsio kambaryje Bekinghemo rūmuose nuo 1990 metų puikavosi kineskopinis „Sony Trinitron“ televizorius, negedęs ištisus 16 metų.

2006 metų pabaigoje Britanijos Karališkoji šeima pateikė užsakymą kompanijai „Samsung“ 100-ui plazminių ir skystųjų kristalų televizorių įsigyti (manoma, kad „Samsung“ iš šio užsakymo gavo apie 200 tūkstančių dolerių pelno). Ir jei Karališkoji šeima bus patenkinta įsigytų „Samsung“ televizorių vaizdo kokybe ateinančius penkerius metus, 2011 metais korėjiečių kompanija taip pat įgis teisę dėti Karališkojo antspaudo ženklelį ant savo gaminių.

Taip pat tai buvo pirmas kartas, kai Karališkoji šeima pirko korėjiečių kompanijos gaminius – dėl ko susilaukė piktų priekaištų iš Britanijos spaudos, kaltinusios monarchę leidžiant mokesčių mokėtojų pinigus ne europiečių kompanijos gaminiams. Vis dėlto „Samsung“ televizoriai buvo prie širdies ir naujajam Britanijos premjerui Gordonui Brownui – jam įsikraustant į savo rezidenciją Dauning Stryte, ten atgabentas naujas 50 colių (127 cm) įstrižainės televizorius, kainavęs apie 2000 svarų sterlingų.

Tačiau tiek Karalienės, tiek naujojo premjero sprendimas įsigyti „Samsung“ turėjo ir politinę potekstę – 2006 metais „Sony“ uždarė kineskopinių televizorių gamyklą Velse (kaip ir 2000 metais tai padarė „Philips“). „Samsung“ šiuo metu liko didžiausias Britanijoje televizorių gamintojas, kurio gamyklą Tysaide pati Karalienė atidarė 1996 metais.

Taigi, jei norite patekti į Karalienės ar premjero poilsio kambarį, privalote likti Britanijoje ir kurti darbo vietas.

(Straipsnis spausdintas biuletenyje “Media City News”)


KOMENTARŲ NĖRA