KAIP PAGALIAU LAIMĖTI EUROVIZIJĄ?

KAIP PAGALIAU LAIMĖTI EUROVIZIJĄ?

97
0
DALINTIS

Tai buvo klausimas, kurį aš dažniausiai užduodavau Holivude – praktiškai kiekvienam „Warner Music“ ar kino studijų darbuotojui, su kuriuo mane tik suvesdavo likimas. Ir man atrodė, kad atsakymą aš jau žinau. O kas gi jo Lietuvoje nežino? Visi mes žinome, kad reikia sukurti originalią dainą (ir kad tai būtinai padarytų profesionalai, pageidautina dar ir autoritetai, bet jokių būdu ne savamoksliai), sukurti beprecendentę scenografiją ar dainininkų įvaizdį (įstumti baltą fortepijoną, skraidyti ar pavirsti pabaisomis beigi laukiniais), padaryti ką nors klouniško (užauginti barzdą moteriai) ar sentimentaliai mielo (išleisti į sceną bobutes).

 

Visi mes tai žinome. Tik štai tas žinojimas „Eurovizijos“ laimėti nepadeda.

 

Keisčiausia buvo tai, kad apklaustieji amerikiečiai vis dėlto nepaminėjo nė vieno iš aukščiau išvardintų dalykų. Ir jų bendras patarimas buvo kokčiai pragmatiškas: nusipirkti brangią dainą.

 

„Bet ir tai mes darėme!“ – norėjosi sušukti man. Pirkome iš užsieniečių dainas, tiesa, nelabai brangias, ir vis tiek užimdavome paskutines vietas.

 

Vien Los Andžele dainų kūrimu verčiasi keliolika tūkstančių žmonių, tačiau jų elitinį branduolį sudaro vos keliasdešimt nuolatinių „hitų“ kepėjų, dirbančių tik žvaigždėms ar didelėms studijoms. Pati sistema veikia paprastai – parašytą dainą autorius (pavadinkime jį skambiai – kompozitorius) siunčia muzikos kompanijoms, kurios po atitinkamos atrankos savo ruožtu ją siūlo atlikėjams. Jei atlikėjui daina nepatinka, ji atmetama ir siunčiama kitam. Jei atlikėjui daina patinka ir tinka (dažniausiai tai nusprendžia studija), už ją autoriui sumokama apie 200-300 tūkstančių dolerių, priedo – garantuojami ir autorinių teisių mokėjimai (iš esmės kaip ir bet kuriame versle muzikos kompanija rizikuoja savo pinigais, nes toli gražu ne visos investicijos atsiperka). Taip tokia surogatinė daina pradeda savo kelią į populiariausių dainų viršūnes.

 

Nes nejaugi jums kada nors atrodė, kad dabartinės žvaigždės kamuojasi su pieštuku ir popieriaus lapu, kurdamos eilėraštį? Nejaugi lengva įsivaizduoti šiuolaikinę megažvaigždę, kliunkinančią pianiną ieškant tinkamos melodijos? Nejaugi logiška manyti, kad Holivudo milijonieriai dainininkai leidžia laisvalaikį su eiliniais žmogeliais, suvokdami jų godas ir viltis, kurias po to taip vykusiai perteikia savo dainose?

 

O kam? Britney Spears iš savo 95 oficialiai išleistų dainų, yra laikoma tik 21-os dainos bendraautore (kitais žodžiais, buvo netoliese, kai tos dainos buvo rašomos). Britney atmetė dainą „Umbrella“, kuri tapo Rihanna hitu. Britney atmetė ir dainą „Telephone“, kuri tapo Lady Gaga hitu. Tačiau ji priėmė dainą „Baby one more time“, iš pradžių siūlytą juodaodžių moterų trio TLC, nesikratė ji ir dainos „I‘m a slave 4U“, kuri iš pradžių buvo siūlyta Janet Jackson. Na, o Kylie Minogue paniekinta daina „Toxic“ tapo vienu didžiausių Britney Spears hitu, parduotu beveik dviejų milijonų tiražu. Dar prieš trisdešimt metų kadaise mano mėgtos grupės „Simple Minds“ hitas „Don‘t you forget about me“ iš pradžių buvo siūlytas dainininkui Billy Idolui, o garsioji „Blondie“ kompoziciją „Call me“ turėjo dainuoti visai kita grupė – „Fleetwood Mac“. Michaelas Jacksonas savo laiku supeikė jam siūlytą dainą „Rock your body“, kuri visai tiko Justinui Timberlake, o galiausiai patiko ir visam pasauliui.

 

Kaip yra parašomos tokios dainos, virstančios hitais ir kodėl jos tokios brangios? Tai, žinoma, kita tema, tačiau, tikiu, kiekvienas mūsų kompozitorius sėkmingos dainos kūrimo principus puikiai suvokia ir išmano. Visa tai mokame ir mes, tik štai tas mokėjimas „Eurovizijos“ laimėti nepadeda. Kaip nepadeda ir parašyti tinkamo teksto anglų kalba – vis stengiamės tai padaryti, nors mūsų poetas Jurgis Baltrušaitis jau kažin kada įspėjo, kad svetima kalba tinkamai pajuokauti ir parašyti eilėraštį yra praktiškai neįmanoma.

 

300 tūkstančių dolerių vien už dainą? Daug. O kur dar antra tiek investicijų į menininį apipavidalinimą? Daug. Beveik tiek pat, kiek Lietuvos valstybė išvis skyrė savo atlikėjams per visą mūsų dalyvavimo „Eurovizijoje“ istoriją. Juoba kad net nėra garantijų, jog iš Britney ar J.Timberlake‘o paveržtą dainą mes sugebėsime atlikti taip kaip pridera – juk ir tai bandome daryti nuolat. Tačiau neįvertiname vieno niuanso – mes dainuojame jau atliktas Madonnos ar Rihannos dainas, ir dar niekada nebandėme pirmieji sudainuoti to, kas buvo parašyta joms. Ir niekada negalėjome pasigirti it kokiame Las Vegase, kad į mūsų šou investuotas visas milijonas eurų.

 

Daug. Kur kas prasmingiau panaudoti tuos pinigus valdininkų kompandiruotėms. Ką gali žinoti, gal kuris nors iš jų pagaliau atveš dar vieną, ženkliai pigesnį atsakymą, kaip galų gale laimėti „Euroviziją“?

 

(Komentaras spausdintas žurnale TV Antena)


KOMENTARŲ NĖRA