KAIP IŠSIRINKTI TINKAMĄ TELEVIZORIŲ

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMĄ TELEVIZORIŲ

2434
9
DALINTIS

Renkantis televizorių svarbiausia atminti penkis svarbiausius dalykus – televizoriaus dydį, vaizdo ryškumą, korpuso dizainą, garso švarumą ir papildomas funkcijas (televizoriaus prijungimo) galimybes. Šios savybės lemia ir iš pirmo žvilgsnio vienodų televizorių kainų skirtumus.

Iš pradžių svarbu apsispręsti, kokio dydžio patalpose bus naudojamas Jūsų televizorius – nuo to priklauso jo gabaritai ir ekrano dydis. Atminkite, didžiausias ne visada yra geriausias. Didelis ekranas gali gerai atrodyti parduotuvėje, tačiau atrodys gremėzdiškai mažoje patalpoje, ir žiūrėti jį gali tekti prikišus nosį prie pat aparato.

Patogų televizoriaus naudojimą sąlygoja ekrano įstrižainės dydis, kitais žodžiais, jo žiūrėjimui reikalingas atitinkamas atstumas. Sveikatos specialistai rekomenduoja pasirinkti žiūrėjimo atstumą tokiu principu: jei žiūrite vaizdą 4:3 proporciniame formate, rekomenduojamas atstumas nuo ekrano yra 3-5-ių ekrano įstrižainių ilgiai. Taigi, 21” įstrižainės ekranas nuo Jūsų sėdėjimo vietos turi būti nutolęs apie 1,6-2,7 m, o 29” įstrižainės televizoriui reikia 2,1-3,6 m atstumo. Plačiaformačių ekranų proporcinis formatas yra 16:9, todėl rekomenduojamas atstumas yra 2,5-3-ų įstrižainių ilgiai.

Beje, ekrano įstrižainė yra nusakoma coliais, o ne centimetrais (1 colis = 2,54 cm). Kaip rodo tyrimai, dauguma moterų vis dar yra įsitikinusios, kad ekrano dydis matuojamas horizontaliai, nors tikrovėje jis matuojamas tik įstrižai. Be to, būkite atsargūs – kai kurie gamintojai savo aparatų įstrižaines nurodo kartu su televizoriaus rėmu. Įstrižainės išmatavimai turi būti skirti tik ekranui.

Vaizdo kokybę, t.y., ryškumą bei charakteristikas (rodomų objektų tolygumą, simetriją, linijų tiesumą ir pan.) galima įvertinti pastebėjus, ar tie patys objektai skirtingose ekrano vietose atrodo vienodai. Pavyzdžiui, parduotuvėje televizoriaus ekrane įsidėmėkite kurį nors judantį automobilį ir stebėkite, ar jam judant keičiasi jo gabaritai. Geometrinius netikslumus vizualiai galima patikrinti televizoriaus ekrane įsižiūrėjus į, pvz., lėtai judančio stačiakampio pastato kontūrus: ar jie visuomet išlieka idealiai vertikalūs/horizontalūs? Spalvų švarumas tikrinamas žiūrint į didelį vienspalvį objektą (pvz., reklamos metu arba įjungus „teletekstą“) – ant objekto neturi matytis jokios dėmės.

Korpuso dizainas – ne ką mažesnės svarbos reikalas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Nes televizorius – dar ir interjero dalis, todėl privalo gerai derintis su likusiais baldais ar patalpų stilistika. Kad ir koks bus televizoriaus dizainas – klasikinis, elegantiškas, šiuolaikinis, ekstravagantiškas ar išimtinis, – ne visi modeliai gali tikti prie aplinkos, kita vertus – televizorius gali būti kambario puošmena pats iš savęs…. Pavyzdžiui, naujausios “Philips” “Cineos” serijos televizoriai yra gaminami su plačiais rėmais, atitinkančiais kabinamų paveikslų proporcijas, nes šie televizoriai šiais laikais pakeičia net ant sienos kabančius paveikslus… Jei norite, kad Jūsų būstas atrodytų stilingai, parduotuvėje iškart sukite prie “plokščiųjų televizorių”. Jie gali būti kabinami ant sienos, taip turėsite laisvę žiūrėti jį iš kur tik norite. Be to, plokščias ekranas ne tik visada atrodys gerai, bet ir turės keletą pranašumų prieš kineskopinius televizorius: geresnę vaizdo geometriją (plokščias vaizdas yra labiau tinkamas žmogaus akiai); plokščias paviršius neatspindi šviesos atšvaitų iš kitų šviesos šaltinių (pvz., lempos); didesnį žiūrėjimo kampas.

Šiuolaikiniai televizoriai jau nebėra dėžės serialų ar krepšinio varžyboms žiūrėti. Per juos  galite groti muzikos įrašus, žiūrėti fotonuotraukas ar skaidres, taip pat – naudoti kaip kompiuterio ekraną. Jei manote, kad to Jums reikia, ieškokite televizorių su optiniais jungimo kabeliais.

Dažnai klausiama, kas yra ant naujausių televizorių dedamos raidės HD, ar kuo geresni televizoriai su “HD Ready” įranga? Lietuvai neturint skaitmeninės televizijos transliacijos formato, ir nesigilinant į technologinius niuansus, tereikia atminti, kad po kelių metų vaizdas bus kitoks būtent dėl HD. Tad jei tikite technologijų ateitimi ir tikitės nekeisti televizoriaus dar kelerius metus, ieškokite užrašo HD.

Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje „Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje“ programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos mūsų šalyje visiškai atsisakyti analoginės antžeminės televizijos ir pereita prie skaitmeninės.

Tai reiškia ne vien tai, kad matysime kur kas geresnę transliuojamos televizijos vaizdo kokybę, bet ir tai, kad turimiems televizoriams reikės pirkti papildomą specialų priedą – kelis šimtus litų kainuojantį dekoderį skaitmeniniam vaizdo signalui konvertuoti. Nes, norint žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, reikalingas DVB-T imtuvas, palaikantis MPEG-4 AVC/H.264 glaudinimą, ir yra tiesiogiai jungiamas prie Jūsų televizoriaus bei decimetrinių bangų antenos.

Naujausios kartos „Philips“ televizoriuose, kurių modelių kode yra raidė „H“, tokia įranga jau yra įmontuota: tai specialus skaitmeninio signalo MPEG-4 formato imtuvas, leidžiantis stebėti skaitmeninės televizijos transliacijas be jokio priedėlio, tuo pačiu išvengiant ir bereikalingų papildomų styrančių laidų ar privalomai statomos imtuvo dėžės. Šie televizoriai buvo patikrinti Lietuvos „Telecentre“ ir parduotuvėse taip pat yra pažymėti lipdukais „Patvirtintas Telecentro“.

Niekada nevalia užmiršti, kad įsigytas televizorius dar savaime negarantuoja gero vaizdo Jūsų būste. Beveik nė vienas pirkėjas neįvertina to, kokiais keliais televizijos signalas atkeliauja į jų namus, nors tai yra ne ką menkesnė sąlyga kokybiškam televizoriaus žiūrėjimui. Kol dar televizija Lietuvoje nepradėta transliuoti HD formatu, geriausia signalą teikia satelitinės lėkštės, blogesnę – kabelinės televizijos stotys, suvis blogiausią – analoginiai šaltiniai, tokie, kaip lauko antena.

Beje, kaip rodo praktika, dauguma pirkėjų perka televizorius net nepaprašę parduotuvėje jo įjungti. Nesidrovėkite to pareikalauti iš pardavėjų. Ir svarbiausia, aklai netikėkite pardavėjais – kiekviena parduotuvė visada turi savų interesų, kokio gamintojo televizorius “stumti”, tai sąlygoja vidinės parduotuvės akcijos, importavimo sąlygos ar įsipareigojimai tiekėjams…

Be to, pardavėjai privalės Jums paklusti, jei pareikalausite šalia Jūsų pasirinkto televizoriaus pastatyti dar du skirtingus modelius, sujungtus vienu signalo šaltiniu. Matydami veikiančius visus tris televizorius, galėsite akivaizdžiai palyginti jų vaizdo kokybę. Jei Jūsų sprendimą lemia kaina, o ne vaizdo kokybė, tebūnie taip. Tačiau bent jau suvoksite, kad egzistuoja ir aparatų, atkurainčių vaizdą kur kas geriau nei tas, kurį įsigijote.

Televizorių gamintojai yra sukūrę įvairių technologijų, kaip dar pagerinti vaizdus ekrane. Besirinkdami televizorių, būtinai to paklauskite pardavėjo. Kiekvienas gamintojas turi savo unikalių technologijų – garso ar avizdo pagerinimo. Pavyzdžiui, “Philips” didžiuojasi unikalia “Ambilight” funkcija – specialiomis lempomis apšviečiamas sienos plotas už televizoriaus, vizualiai “suliejantis” ekraną su sienomis – taip matomas vaizdas yra daug ryškesnis, spalvingesnis ir aiškesnis.

KUR PAGAMINTA?

Šiais globalizacijos laikais net nebėra svarbu, kurioje šalyje yra pagamintas televizorius. Kompanija gali būti registruota Nyderlanduose, detalės jos televizoriui gali būti pagamintos Singapūre, pats televizorius surinktas Italijoje, o prie gamyklos konvejerio gali stovėti lietuvis. Svarbiausia yra tik gamintojo prekės ženklas, nes būtent jis garantuoja atitinkamą gaminio kokybę. Gamintojas kaip paprastai užtikrina ir technologinių sprendimų gausą, garso bei vaizdo kokybę, taip – papildomų funkcijų kiekį ir dizainą.

Pažymėtina, kad skirtingi gamintojai turi savitas vaizdo atkūrimo technologijas ir dizaino kryptis. Nors iš esmės nėra svarbu, kas vyksta už ekrano, svarbu, kaip vaizdas ekrane patinka Jums. Tačiau šiaip Azijos regiono gamintojai didesnį dėmesį skiria ryškesnėms spalvoms, tuo tarpu Europos gamintojai pasirenka ramesnių tonų vaizdo atkūrimo principą. Sakoma, kad japoniški ar korėjietiški televizoriai rodo “pagražintą”, bet “netikrą” vaizdą, europietiškos kompanijos orientuojasi į “realaus” vaizdo atkūrimą. Kompanijos tęsia kovą technologinėmis inovacijomis ir korpusų dizainu. “Philips” tradiciškai užduoda toną pramoniniams standartams – naujausiomis “Clear LCD” ir “Ambilight” technologijomis, “Samsung” kuria naujas korpusų dizaino koncepcijas.

Ir paskutinis patarimas: neieškokite trūkumų jau įsigytame televizoriuje. Norint, jų rasite visados, tad kam stengtis? Jeigu rodomas filmas yra geras, smulkūs trūkumai jo nesugadins, o jei blogas – tada kam jį žiūrėti?

PLAZMINIS AR LCD?

Klausimui, „kas geriau – plazminis ar skystųjų kristalų televizorius?“ greitai sukaks jau dešimt metų, tačiau vis dar tebėra aktualus.

Atsakant į jį, pradžiai būtina pabrėžti, kad tiek plazminiai, tiek skystųjų kristalų (angl. LCD – Liquid Crystal Display) televizoriai vaizdą atkuria pakankamai gerai. Nei plazminiai, nei LCD televizoriai neturi daugelio kineskopiniams televizoriams būdingų trūkumų – vaizde nėra jokių linijų, fokuso ir suvedimo problemų. Tiek plazminiai, tiek LCD televizoriai pasižymi kompaktiška konstrukcija, yra siauri, neužima daug vietos. Taip pat abu yra gražūs kaip interjero elementai.

Plazminiai televizoriai – techninio progreso pavyzdys. Kadaise buvę tinkamais tik kaip tablo geležinkelio stotyse ar oro uostuose, plazminiai televizoriai virto pilnaverčiais namų kino ekranais. Jie paplito po 1998 metų Olimpinių žaidynių Nagane, kurių sporto arenose pakeitė lig tol vyravusius kineskopinius ekranus, negalinčius parodyti įdomiausių varžybų momentų didelių gabaritų ekranuose. Nuo to laiko plazminiai televizoriai ilgus metus buvo nepakeičiami sportinių varžybų transliuotojai.

LCD vaizdo technologija išsivystė iš elektroniniuose laikrodžiuose ir skaičiavimo mašinėlėse naudojamo principo – apie 2000 metus jis buvo pritaikytas kompiuterių displėjuose ir prieš 5 metus atsirado televizoriaus ekranuose (ir šiandien LCD ekraną, skirtingai nuo plazminio, taip pat galima naudoti kaip kompiuterio monitorių). LCD vaizdo technologija šiuo metu yra sparčiai tobulinama ir yra laikoma pačia perspektyviausia.

Televizorių rinkos žaidėjų požiūris į šias technologijas skiriasi. Kai kurios kompanijos, tokios kaip „Sony“ ar „Sharp“ jau nebegamina plazminių televizorių ir specializuojasi tik LCD televizorių gamyboje, kitos, pvz., „Panasonic“ ar „Pioneer“ specializuojasi būtent plazminių televizorių kategorijoje. Kiekviena iš jų turi savų argumentų savo pasirinktai strategijai pagrįsti.

Kalbant apie skirtumus, dažniausiai minima, kad plazminiai televizoriai naudoja daugiau elektros energijos nei LCD. Tačiau LCD ekranai yra ilgalaikiškesni nei plazminiai (plazminių ekranų vaizdas pradeda blukti po 30 tūkstančių valandų žiūrėjimo – tačiau tai reiškia, kad televizorius turi veikti šešiolika metų po keturias valandas kasdien), LCD darbo resursas yra apskaičiuojamas 50-60 tūkstančių valandų. Tačiau kam gali rūpėti ilgalaikiškumas, kai televizorių dizainas kinta irgi ganėtinai sparčiai, ir kas norėtų matyti tą patį televizorių savo namuose 16 metų?

Esminiai plazminių ir LCD vaizdo skirtumai – ekrano dydis ir judantis vaizdas. Rinkoje labiausiai paplitę plazminiai ekranai kol kas yra didesni nei LCD, kurių įstrižainė dar neviršija 56” („Philips Cinema 21:9“), o plazminiai gali būti didesni (apie 60”).

Plazminių televizorių gamintojai visada pabrėždavo, kad LCD ekranai blogiau, nei plazminiai atkurdavo judančio objekto vaizdą (kaip minėta, LCD ir pradėjo savo kelią kaip kompiuterių monitoriai, kuriuose nebuvo jokios būtinybės kokybiškai atkurti greitai judančių objektų vaizdą). Nesigilinant į technines detales, ankstesniuose LCD televizorių modeliuose dėl įvairių priežasčių judantys objektai ekranuose palikdavo „šešėlį“, vaizdą buvo nepatogu žiūrėti tam tikrais kampais, dėl netobulo Lietuvoje televizijos signalo vaizdui buvo būdingas netolygus ryškumas. Tačiau kai kuriuose naujuose LCD televizorių modeliuose yra jau pritaikytos technologijos (“Philips” -“Clear LCD”, „Sony“ – „MotionFlow“), kurios artina atkuriamo judančio objekto vaizdo kokybę kaip ir plazminiuose televizoriuose. Juoba ne už kalnų ir skaitmeninis televizijos signalas – pagal kurį ir tobulinamos LCD vaizdo technologijos, po kelių metų neišvengiamai dominuosiančios pasaulio vaizdų transliacijose.

Mūsų verdiktas – jei turite dideles patalpas, kurioms būtinas didelis ekranas – rinkitės plazminį arba galinės projekcijos vaizdo televizorių, jei esate linkęs į modernumą ir skaitmeninę televiziją – LCD.

LCD ar Plazma? – PAGRINDINIAI SKIRTUMAI

PLAZMINIAI TV:

DIDESNIS EKRANAS – šiuo metu buitiniame lygmenyje yra plazminiai televizorių ekranai yra gaminami nuo 32 iki 63 colių įstrižainės (LCD buitiniame lygmenyje – nuo 13 colių iki 52 colių). Naujausiame „Panasonic“ plazminio televizoriaus modelyje ekrano įstrižainė siekia 103 colius, tačiau tokio dydžio televizorius dar yra per brangus masinei vartotojų rinkai. Yra gaminami ir didesnių ekranų LCD televizoriai (“Sony” JAV rinkose parduoda ir 70 colių įstrižainės televizorius, o naujausias “LG-Philips” gamybos  modelio ekrano įstrižainė siekia 100 colių), bet dėl aukštos savikainos jie dar nėra tiekiami vartotojų rinkoms. Todėl, jei ieškote didesnio televizoriaus už tą pačią kainą, rinkitės plazminį.

GERESNIS SPALVŲ KONTRASTAS – Plazminiai televizoriai turi ryškesnes spalvas/aštresnį kontrastą nei LCD. Idealiomis sąlygomis (jokios pašalinės šviesos) plazminiai rodo geriau, nes jų ekranai turi atskirus pikselius, kurie būna įjungiami arba išjungiami, taip sukuriant sodresnę juodą spalvą ar geresnį spalvų kontrastą, nei LCD ekranuose, kurių vaizdo spalvų atkūrimo technologija yra kitokia. Todėl, jei ruošiatės dažniau žiūrėti televizorių tamsiose patalpose, rinkitės plazminį, jei – šviesiose – LCD, nes matiniai LCD ekranai atspindi nedaug šviesos.

LCD TV:

VAIZDO RYŠKUMAS – LCD ekrane, sudarytame iš atskirų kristalų, o ne dujų, kaip plazminiame, kiekvienas kristalas dėl savo mažų gabaritų įgalina atkurti ypatingai tikslų ir aštrų vaizdą. Todėl LCD ekrane vaizdą galima matyti ir žiūrint iš 178° laipsnių kampo, o plazminį – tik iš 160°. Žinoma, bet kuriuo atveju žiūrėti televizorių iš tokio kampo nėra malonu ir patogu. Tačiau, jei ruošiatės dažnai žiūrėti televizorių didelėje kompanijoje ir iš įvairių kampų, rinkitės LCD.

YPATINGAS ŠVIESUMAS – LCD televizoriai geriau atrodo “realiame gyvenime”, kur pilna pašalinių šviesios šaltinių. Plazminiai ekranai yra padengti stiklo plokšte, kuri gali atspindėti šviesą, kas savo ruožtu blankina spalvas ir vaizdo kontrastą. Matiniai LCD ekranai atspindi nedaug šviesos ir gerai rodo apšviestose patalpose. Todėl, dėl intensyvaus galinio ekrano apšvietimo, LCD ekrane vaizdo kokybė net ir dienos šviesoje išlieka aukštesnė, nei plazminio.

(Straipsnis spausdintas žurnale „Verslo klasė“)


9 KOMENTARAI

  1. Būtų gerai, kad parašytumėte apie LED televizorius, kurie jau nebėra tokia naujiena ir greit taps įperkami. Dar trūksta tokios informacijos kaip LCD reakcijos greitis ir skaistis (ar kaip tas velnias vadinamas). Taip pat, renkantis televizorių yra svarbu, kam jis bus naudojamas – ar žaist su playstation ar žiūrėt kiną.

    Ir apie svetainę. Tam, kas sugalvojo tekstą lygiuot pagal abi paraštes, reikia drožt per nagus su liniuote. Čia ne laikraštis.

  2. Sveiki,
    butu gerai, kad tokie autoriai neklaidintu zmoniu – Plazminio televizoriaus tarnavimo laikas jau 100.000 val, o LCD dar kol kas 60.000val. Plazminio televizoriaus ziurejimo kampas vaizdo kokybei neturi itakos, o LCD pabandykit paziureti bent 60 laipsniu nukrype nuo statmens…Energijos sanaudos jau suvienodeje, o esant taupymo rezimui, plazminis naudoja net maziau nei LCD. Patarimas geras – parduotuveje sulyginkit plazmini ir LCD rodancius ta pacia programa…abejoniu del plazminio nebeliks – o LCD ateities televizoriai – jiems dar reikia gerai patobulinti technologijas norint pavyti plazminius, nekalbant apie pralenkima!!!

  3. Ponas Jonai,

    Jus klystate del plazmu ir LCD tarnavimo laiko. Jie dabar daug maz panasus. Ziurejimo kampas LCD yra labai platus, nemaisykite televizoriu su monitoriais. Energijos sanaudos LCD gerokai mazesnes ypac su LED technologija (pasvietimui naudojami sviesos diodai)

  4. Labai išsamus straipsnis, tikrai lengviau apsispręsti, kuris vertesnis 🙂
    O dėl to ar verta pirkti padėvėtą, tai viskas atsiremia į tai kokio stovio tv ir kokia kaina, ir taip labiau rizikuojate, tai čia toks slidus reikalas.

  5. Padėvėtas televizorius tai kaip pakramtyta kramtomoji gum. Jei pirkt tai tik naują. Mane labiausiai domina įstrižainės pasirinkimas, kokio dydžio rinktis… Ar nebus per didelis 107 cm įstrižainės sėdint apie 2,5 m nuo televizoriaus?

Comments are closed.