APIE VYRIŠKĄ MADĄ, STILIŲ IR ELEGANCIJĄ

APIE VYRIŠKĄ MADĄ, STILIŲ IR ELEGANCIJĄ

213
0
DALINTIS

Galite save laikyti dvasingu žmogumi, tačiau faktas lieka faktu: kiekvienas vyras per dieną vidutiniškai ne mažiau kaip 2000 kartų pagalvoja apie tai, kaip jis atrodo. Galite niekinti tuščiagarbius dabitas, tačiau faktas ir vėl išlieka faktu: kiekvienas vyras per dieną ne mažiau kaip 500 kartų intuityviai ar sąmoningai bando įtakoti tai, kaip jis atrodo.

Deja, ne visada mes atrodome ar elgiamės taip, kaip norėtųsi, ar kaip to reikalauja kažkieno sukurtos taisyklės, tokios kaip mada ir etiketas (nuolat užmiršdami vieną iš pagrindinių žmonių bendravimo taisyklių, kurią pabrėžė „gundymo“ specialistas Neilas Straussas savo knygoje „Žaidimas“: „mes visada pergyvename dėl to, kaip atrodysime kitų žmonių akyse, nors iš tikrųjų jiems labiausiai rūpi tik tai, kaip jie patys atrodo mums“). Galų gale, dėl to iš dalies kalta ir mūsų genetika. Rašytojas Aleksandras Solženycinas vienoje iš savo apysakų pateikė tokį vieno partinio boso apibūdinimą: „tas vyras turėjo tokią tipišką rusišką išvaizdą, kad net ir kokiu brangiausiu užsienietišku kostiumu jį apvilktum, vis tiek ir už šimto metrų buvo aiškiai matyti, kad jis yra rusas“. Kai ką primena? Kiek kartų Jūsų užsienyje klausė „ar Jūs ne rusas?“ arba bent jau iš Rytų Europos? „Nes tu esi genetiškai skirtingas“, – imigrantui iš Rytų Europos pabrėžia amerikietis populiariame kompiuteriniame žaidime „GTA 4“, patariantis ir rengtis atitinkamai.

Visi mes turime tam tikrų savybių, kurioje bet kurioje pasaulio dalyje vietiniams padės mus atpažinti. Ne, tai ne drabužiai ir šukuosenos mus išduoda. Tai laikysena ir elgesys, požiūris ir manieros. Kartais tai slegia, kartais tai gali suteikti egzotiškumo.

O kas Lietuvoje kitiems žmonėms daro įspūdį ar siunčia signalus apie mus? Sprendžiant iš aukštuomenės kronikų, Lietuvoje – labiausiai – visuomeninis statusas. Rečiau – apranga ir išvaizda. Mažiausiai – elgesys. Tame nėra nieko nenatūralaus. Toks jau tas gyvenimas – kol Jums dvidešimt metų, pripažinimą Jūs įgyjate savo išvaizda ir energija, kai sukanka trisdešimt – galingiausiu Jūsų ginklu tampa asmenybė ir charakteris. Tačiau kai Jums sukanka keturiasdešimt – dažniausiai vienintelė priemonė sužavėti moteris belieka tik aukštos pareigos, įžymybės statusas ar pinigai.

Tačiau ir statusas – dalykas kintamas. Ar galima aukštuomenės nariu laikyti žmogų, kuris nebėra, tarkime, Seimo pirmininku ar nariu? O jo žmona/vaikai/tėvai? Ar gali aukštuomene vadintis provincijos miesto šviesuolis ar pogrindžio milijonierius, kurių įtaka aplinkiniams galbūt yra nepalyginamai didesnė už bet kurio ministro ar televizijos žvaigždės?

Aukštuomenės ar prastuomenė – sampratos santykinės. Mes visi norime save išreikšti – statusu, automobiliu, elgesiu ar apranga. Būtent čia mes ir susiduriame su tokiais reiškiniais, kaip mada, stilius ar elegancija. Būtent šie trys atitinkamai išreikšti aspektai ir užtikrina tinkamą įspūdį apie Jus.

Tačiau problema yra ta, kad tai visiškai skirtingi ir dažniausiai tarpusavyje visiškai net nesusiję dalykai. Galite vaikytis mados, bet netapti stilingu. Galite būti stileiva, kuriam trūksta elegancijos. Galite būti elegantišku ir tuo pačiu – visai nemadingu. Suderinti visus tris komponentus – tikras menas, ir tik kartu mes galime pabandyti tai padaryti.

Yra dalykų, kuriuos mes manome pakankamai išmaną, tačiau tai ne visada yra tiesa. Mūsų elgesį, laikyseną, aprangą ir turimus daiktus įtakoja socialinė ir istorinė patirtis, kiti žmonės, galų gale, pasąmonė – o tai ne visada sutampa su nūdienos reikalavimais.

Akivaizdu, kad vyrai, kurie jau yra sulaukę garbaus ar, tarkime, vidutinio amžiaus, dažnai nebežino, ką jiems vilkėti, kaip elgtis tam tikroje aplinkoje ar aplinkybėmis. Visi mes matome mados apraiškas, visi mes girdime frazes „dabar visi taip daro/tą turi/ten lankosi/tai skaito“, tačiau kas vyrams yra mada?

Iš pirmo žvilgsnio visada atrodo, kad tai, kas yra madinga dvidešimtmečių tarpe, tarsi turėtų būti madinga ir penkiasdešimtmečiams. Iš to peršasi išvada, kad madą lemia era ar laikotarpis, o ne vyro amžius. Tačiau tai netiesa. Kai matote pagyvenusį vyriškį, vilkintį jaunatviškais drabužiais, pasąmonėje išsyk suvokiate, kad taip neturėtų būti. Nes šalia egzistuoja gūdi tikrovė, kuri ne kartą Jums patvirtins, kad dauguma jaunuolių tiesiog negali ir neturi sąlygų įpirkti nei madingo statuso, nei madingų drabužių ar aksesuarų iki tol, kol jiems nesukanka bent jau trisdešimties metų. Todėl, kad ir kaip paradoksaliai tai gali skambėti, tačiau tikraisiais vyriškos mados vartotojais yra pagyvenę vyriškiai. Ir nors reklamose ar madas demonstruojant dažniausiai matote jaunus žmones, iš tiesų tik vyresnieji gali įpirkti tuos drabužius, kuriuos jaunimas dėvi nuotraukose ar ant podiumo, ar elektrotechniką, kuria jaunimas norėtų naudotis, ar automobilius, kuriuos vairuoja jaunos porelės (ypač šiais krizės laikais). Todėl tik pagyvenę vyriškiai (gal tokie, kaip Jūs?) ir lemia, ar tai, kas „madinga“ išties taps madinga.

Nes visa mada iš esmės yra bandymas priminti jaunystę, kas ne visada tinka pagyvenusiems. Mada nebūtinai yra tai, kas Jums tinka, juoba kad savo prigimtimi mada yra pinigų švaistymas. Mada sekantys žmonės dažniausiai negalvoja apie savo tikrąjį „aš“, todėl ir Jūs dažniausiai negalite žiūrėti į savo senas nuotraukas, o jei kada ir pasižiūrite, argi tai, kaip Jūs apsirengęs ir susišukavęs, nekelia šypsenos ar… gėdos? Todėl tvirtinu, kad geriausias būdas būti madingu yra sąmoningai pasitraukti iš mados. Ir, kad ir kaip banaliai beskambėtų – būti savimi.

Tad kas daro žmogų išvaizdžiu? Stilius? Taip, bet ne visada. Daug vyrų stilių suvokia paviršutiniškai, tačiau iš esmės teisingai – stilius yra tai, kas Jums tinka. Tai yra spalvos, formos, daiktai ir laikysena, kurie Jums yra artimi. Nes pagrindinė stiliaus sąlyga – jaustis patogiai ir lengvai. Esu įsitikinęs – ir Jūs ne kartą esate matęs tokių vyrų, kurie su smokingu ar ryšėdami kaklaraištį jaučiasi nepatogiai. Ir esate matę tokių, kurie jo niekada neryši, tačiau laikosi taip, jog atrodo, kad ir neturėtų ryšėti. Esate matę stilingų žmonių, kurie nesugeba sakinio be keiksmažodžio suregzti, esate matę stilingų vakarėlių, po kurių fasadu slepiasi tuštybė. Ir stilius aplink mus dažniausiai reiškia ne ką kitką, o pretenziją.

Nes „stilingas“ dar nereiškia „tikras“. Tikrumą lemia elegancija.

Prieš gerus dešimt metų šiame žurnale buvo ilgai gvildenamas klausimas, kas yra elegancija? Primenu, pats pavadinimas yra kilęs nuo lotyniško žodžio “eligere”, reiškiančio „pasirinkimas“. Tai, žinoma, nieko nesako, tačiau elegancija – tai menas gyventi ir mąstyti, kuris pasireiškia tiek aprangoje, tiek elgesyje, tiek laikysenoje. Daugeliu atvejų, tai talentas ir Dievo dovana, juoba kad pernelyg dažnai elegancija yra maišoma su prabanga, narcisizmu ir estetiniu fetišizmu. „Elegancija yra atsisakymas“, – sakė Coco Chanel. „Jei kas nors gatvėje atsisuka pasižiūrėti į Jūsų aprangą, vadinasi, Jūs esate apsirengęs blogai“, – tvirtino vienas iš XIX amžiaus dendizmo pradininkų George‘as „Beau“ Brummelis.

Kiekviename istorijos tarpsnyje žmonės eleganciją suvokė skirtingai. Kadaise, antikos laikais, tai buvo iškalba, viduramžiais – garbė ir ištikimybė, Naujaisiais laikais – apranga ir dvariškių elgesio triukai. Tačiau vienas jos komponentas išliko nepakitęs nuo pat seniausių laikų. Tai dvasingumas, kad ir kaip neapčiuopiamai tai skambėtų. Mados apologetai visada sakydavo, kad „ne kūną mes aprengiame, o sielą“. Platono pasekėjai sakė, kad „grožis yra tai, kas yra mumyse“. Todėl eleganciją visais laikais išreikšdavo tik teisingas balansas tarp vidinės būsenos ir to, kaip mes rengiamės ar elgiamės. Visi pažįstame nelabai gražių žmonių, tačiau juos mėgstame, nes jų vidinė būsena kompensuoja fizinius trūkumus ar disproporcijas.

Eleganciją kiekvienas mūsų gali turėti visiškai skirtingais ir ypač individualiais būdais. Tačiau yra kažkas, kas iškart mus paverčia elegantiškais – tai natūralumas, blaivus protas, gerumas, pagarba kitiems ir dėmesys detalėms. Elegancijos esmė – žinoti, kaip išlaikyti balansą. Ir didžiausi elegancijos priešai – prašmatnumas ir pretenzingumas, apsimetimas ir „lipimas per kraštus“.

Nėra vieno būdo, kaip staiga tapti elegantišku, tačiau yra bent keli, kaip tokiu niekada netapti. Ypač šiais laikais, kai elegancija praranda savo vidinį paprastumą ir natūralumą. Tačiau, iš kitos pusės – mes skęstame pigių (ne materialiąja prasme) daiktų, pramogų ir santykių liūne, todėl visada smagu, kai matai kokybišką daiktą, kai matai žmogų, kuris žino, kaip rengtis, elgtis ir kalbėti.

Šiame portale mes pabandysime kartu rasti geriausius būdus, kaip padaryti teigiamą įspūdį aplinkiniams, jaustis laisvais ir užtikrintai. Mes įvertinsime, ką reiškia aprangos detalės ar elgesio elementai. Mes aptarsime, kaip įveikti vidutinio amžiaus krizę, ir jos sukeliamus stiliaus padarinius. Mes apžvelgsime, ką kiekvienas vyras privalo mokėti ar žinoti. Mes palyginsime, kas yra geriau ir blogiau įvairiomis aplinkybėmis ar sąlygomis. Mes apžvelgsime aprangos anatomiją ir bendravimo ypatumus. Mes įvertinsime statuso simbolius ir tai, kas atgrasina. Atsakysime į Jūsų klausimus ir pažersime patarimų.

Ir, žinoma, pabaigai natūraliai iškyla klausimas – kodėl aš? Iš kur aš žinau, kad galiu patarti ar mokyti kitus? Atsakymas paprastas: pastaruosius 25 metus aš keliavau ir skaičiau, klausiau ir stebėjau. Metų metus aš rinkau išminties perlus, kurie net patį bjauriausią žmogų gali padaryti patraukliu ir artimu. Metų metus aš stebėjau, kaip keičiasi žmonės, ir man tai buvo įdomu. Aš stovėjau už Jūsų ir girdėjau, ką Jūs kalbate, ir mačiau, kaip Jūs elgiatės. Manęs Jūs dažniausiai net nepastebite, bet aš Jus matau visada. Nuo šiol šiais pastebėjimais galime ir pasidalinti.


KOMENTARŲ NĖRA