KAIP DONALDAS TRUMPAS TAPO DONALDU TRUMPU

KAIP DONALDAS TRUMPAS TAPO DONALDU TRUMPU

648
0
DALINTIS

Nekilnojamojo turto magnatas, milijardierius, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra išleidęs knygą „Sandorio menas“, kurią noriai perka daugelis pasaulio naivuolių, tikėdamiesi pasinaudojant autoriaus patarimais pagauti laimės paukštę. Jiems patinka skaityti tokius pamokymus, kaip „turėk tikslą“, „suburk patikimą komandą“, „gerbk klientą“ ir panašius niekus, tačiau pats D.Trumpas niekada neslėpė, kad jo sėkmės paslaptis glūdėjo toli gražu ne ten, o visai kitur…

 

Iš esmės Donaldo Trumpo sėkmės istorija yra neatsiejama nuo jo tėvo Fredericko Christo „Fredo“ Trumpo (1905-1999) sėkmės istorijos. Tiesa, jos buvo kiek skirtingos – Fredas Trumpas pademonstravo tipišką “amerikietiškos svajonės” modelį, “nuo nulio” tapęs milijonieriumi, o jo sūnus Donaldas parodė, kaip būnant turtingu, galima tapti dar turtingesniu.

 

Pats Fredas Trumpas gimė nepasiturinčioje vokiečių imigrantų šeimoje, tuo metu skurdžiame Niujorko Kvynzo rajone. Mokėsi nedaug ir neilgai, kaip ir priklausė XX amžiaus pradžios imigrantų vaikams, tačiau įgijo dailidės amatą, su kuriuo atrado savo tikrąjį pašaukimą – statyti namus. 1920 metais, būdamas tik penkiolikametis F.Trumpas atliko savo pirmąjį sėkmingą nekilnojamojo turto sandorį – pasiskolinęs iš motinos 800 dolerių, praktiškai pats vienas surentė namą Vūdheiveno rajone, kurį pardavė už septynis tūkstančius dolerių. Tai buvo jo pirmoji išmokta pamoka – „joks amžius nėra kliūtis daryti pinigą“. Antra, ką jis taip pat suprato ir jau galėjo perduoti savo vaikams: „statyk minimaliomis sąnaudomis, parduok už maksimalią kainą“. „Sutaupytas centas yra uždirbtas centas“ – ši amerikietiško verslo išmintis tiko jam kaip niekam kitam.

 

F.Trumpas kartu su motina įsteigė kompaniją „Elizabeth Trump & Son“ (jo motina pasirašinėjo čekius ir tvarkė buhalteriją iki kol jaunajam verslininkui nesukako įstatymo nustatytieji 21-eri metai – amerikietiškos brandos amžius), ir pradėjo samdyti kitus statybininkus naujiems namams statyti. Kompanija išsiplėtė, ir vėliau F.Trumpas minėjo, kad jis jau nebeatsiminė savęs gyvenime „ko nors nestatančio“. Jis statė būstus imigrantams, namus jūreiviams, po Antrojo pasaulinio karo – namus karo veteranams. Per karą, tiesa, jam teko susikurti naują tautybę – prisistatinėjo esąs švedas, nes daugelis Kvynzo gyventojų ir jo namų nuomotojai ar pirkėjai buvo žydai, kurių tarpe daryti verslą su vokiečių buvo visiškai „ne košer“. Tai buvo dar viena išmokta pamoka: „sakyk žmonėms tai, ką jie nori girdėti“.

 

Pokario metais F.Trumpas, jau būdamas garbingu verslininku, užčiuopė tikrą aukso gyslą – valstybinius užsakymus. Kurie F.Trumpo atveju reiškė valstybės garantuojamas paskolas statyti namus neturtingiems žmonėms – „neturtingų žmonių Dievas, deja, sukūrė daugiau nei turtingų“ – šį elementarų masto ekonomijos dėsnį F.Trumpas taip pat buvo kuo puikiausiai įsisavinęs. „Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, norintys tapti turtingais yra įsitikinimas, kad turi būti geriausias tarp visų konkurentų“, – atviravo F.Trumpas viename televizijos interviu. – „Išties, konkurencija padarė Ameriką didingiausia šalimi pasaulyje. Tačiau tikrovėje neįmanoma praturtėti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis, nes visada turėsi mažinti kainą, o tai bizniui tikra pražūtis. Sėkmės pagrindas – mokėjimas daryti tai, ko reikia žmonėms“.

 

Ką ir darė „Elizabeth Trump & Son“, per savo istoriją pastačiusi Niujorke daugiau kaip 27 tūkstančius butų bei būstų. Kai kurių jų statyboje vasaromis dirbo ir Fredo sūnus Donaldas.

 

Gimęs 1946 metais, šiuo metu septyniasdešimtmetis Donaldas Trumpas vaikystėje buvo toks nenuorama ir aršus vaikas, jog sulaukusį trylikos tėvai jį atidavė į Niujorko Karo akademiją, kur per porą metų būsimasis milijardierius išmoko “daugiau nei bet kuris profesionalus kariškis”, svarbiausia, disciplinos, pasitikėjimo savimi ir savitvardos (jo vyresnysis brolis Fredas mirė nuo alkoholizmo, po ko D.Trumpas, garsėjantis šelmišku gyvenimo būdu, visiškai nevartoja alkoholio, narkotikų ir tabako). Darbas tėvo statybose pagimdė ir Donaldo susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, kuris leido šeimai gyventi nejaučiant nepritekliaus. Ir visai ne tėvo valia 1968 metais D.Trumpas įsigijo ekonomisto diplomą Pensilvanijos universitete – viename vos iš kelių JAV aukštųjų mokyklų buvo dėstomas būtent nekilnojamojo turto verslas. Dar studijų metu jis paruošė planą, kaip padidinti tuo metu Sinsinačio mieste esančio įšaldyto „Swifton Village“ būstų komplekso vertę, kurį jo tėvas buvo įsigijęs už 5,7 milijono dolerių 1962 metais. Remiantis studento D.Trumpo planu ir pusės milijono dolerių investicija, 1200 būstų komplekso užimtumo procentas per metus pakilo nuo 34-ų iki šimto (o vėliau ir parduotas su dviejų milijonų dolerių pelnu). Baigdamas universitetą D.Trumpas jau turėjo sukaupęs 200 tūkstančių dolerių santaupų (virš milijono dolerių šiais laikais), iš kurių trečdalį prarado nesėkmingai investuodamas  į Brodvėjaus komediją (tai, beje, jo potraukio šou verslui neatšaldė).

 

1971 metais Donaldas Trumpas paveldėjo savo tėvo kompaniją, tuo metu valdančią 200 milijonų dolerių (šias laikais – apie 800 milijonus) vertės turtą (daugiau kaip 14 tūkstančių Niujorko būstų). Atėjo laikas pademonstruoti, ko jis išmoko.

 

Pirma, ką padarė D.Trumpas, tai pervadino kompaniją į “Trump Organization”. Antra, perkėlė kompanijos būstinę į Manheteną, kur gyveno ir dirbo kur kas daugiau įtakingesnių žmonių – “draugauk su politikais ir galingaisiais”, – tą tiesą jis suvokė gana anksti. Trečia, atsisakė būstų varguoliams statybos (valstybės garantuojamų paskolų tokioms statyboms programa baigėsi 1975 metais). Ketvirta, suvokė, kad didesnės sėkmės jam atneš būtent prabangių, įspūdingos architektūros pastatų prestižinėse vietose statyba. D.Trumpas jau savo karjeros pradžioje investavo beveik visus turimus pinigus į žemės sklypus Manhetene, tais laikais gana pigius – žinoma, smarkiai rizikavo, tačiau Fortūna jam buvo palanki: nuo 1973 metų iki šių dienų žemės kainos Manhetene pakilo 6000 procentų, ir dabar nuosavybė Niujorke sudaro apie 60 procentų viso D.Trumpo turto (kai tuo pačiu metu kituose miestuose, pvz., Detroite, žemės kaina sumažėjo 250 procentų). „Mylėk savo miestą, ir jis tau atsakys tuo pačiu“, – mėgsta kartoti D.Trumpas,

 

Jo debiutas nekilnojamojo turto versle tapo apleisto pastato, buvusio „Commodore“ viešbučio prie Niujorko Pensilvanijos geležinkelio stoties įsigijimas. Mainais į sumažintus miesto mokesčius, D.Trumpas įsipareigojo jį renovuoti, ir po šešerių metų trukusios jo rekonstrukcijos pavertė viena iš Niujorko pažibų – „Grand Hyatt“ viešbučiu.

 

Na, o toliau viskas ėjosi kaip iš pypkės. D.Trumpas statė dangoraižius, viešbučius, kazino, golfo laukus ir kitokius pastatus visame pasaulyje. Visi jie turėjo jo pavardę: „Trump World Tower“, „Trump Place“, „Trump Park Avenue“… „Pavardė ‚Trump‘ yra ne tik prekės ženklės ar ypatingumo garantas“, – yra sakęs D.Trumpas, – „tai ir priminimas, kad visi mes turime asmeninį įsipareigojimą pasaulį padaryti gražesniu“.

 

1980 metais jo kompanija pradėjo statyti 58 aukštų dangoraižį „Trump Tower“, atidarytą po trejų metų ir lig šiol vieną madingiausių Niujorko būsto ar biuro nuomos pastatų. Panašiu tapo ir 1981 metais įsigytas dangoraižis “Trump Plaza“. 1986 metais D.Trumpas anksčiau sutarto su Niujorko miesto valdžia ir 750 tūkstančiais dolerių mažesniu nei sutarta biudžetu baigė „Wollman“ čiuožyklos Centriniame parke renovaciiją – ne visada jam rūpėjo tik pelnas, juoba kad šios čiuožyklos, kasmet aplankomos penkių milijonų žmonų, pirmųjų metų pelnas ėjo labdarai: „mylėk savo miestą, ir jis tau atsakys tuo pačiu“

 

1995 metas D.Trumpas už vieną milijoną dolerių Volstryte įsigijo apleistą dangoraižį, kuris, renovuotas už  35 milijonus, šuo metu yra vertas mažiausiai 500 milijonų. Vienu metu teko prisiminti ir savo tėvo pavyzdį – pradėti statyti „Trump Place“ namų kvartalą, tiesa, ne varguoliams, o pasiturintiems viduriniosios klasės atstovams ant Hadzono upės kranto milžinišką 5700 butų kompleksą. 2005 metais D.Trumpas už 73 milijonus dolerių įsigijo buvusią Čikagos laikraščio „Sun-Times“ redakcijos pastatą, beveik privalomai rodomą bene kiekviename Holivudo filme, kurio veiksmas vyksta Čikagoje, ir pavertė jį „Trump International Tower Chicago“ – ne tik antru aukščiausiu Čikagos pastatu, bet ir „geriausiu 2010 metų viešbučiu Šiaurės Amerikoje“.

 

Nepaisant liūdnos patirties šou versle karjeros pradžioje, D.Trumpas sumaniai išnaudojo savo charizmatišką asmenybę populiarumui didinti. Jis draugavo su kino žvaigždėmis ir boksininkais, menininkais ir rokeriais, filmavosi kinofilmų epizodiniuose vaidmenyse, leido knygas, beveik dvidešimt metų valdė grožio konkursą „Miss USA“, turėjo netgi savo itin didelio populiarumo sulaukusį televizijos šou „The Apprentice“ (už kurį pateko į Holivudo Šlovės alėją) – be to, buvo ne tik jo vedėjas, bet ir prodiuseris, gaunantis milijoną dolerių už kiekvieną ištransliuotą epizodą.

 

Ir, žinoma, savo pavardę, naudojamą kaip licencijuotą prekės ženklą įvairiuose komerciniuose projektuose visame pasaulyje, pvz., Japonijoje buvo parduodamas mineralinis vanduo „Trump Spring“, Turkijoje veikia verslo biurų kompleksas „Trump Towers Istanbul“ . Trumpo pavardės vertė, žurnalo „Forbes“ duomenimis, buvo įvertinta 200 milijonų dolerių, nors toks menkas skaičius supykdė patį D.Trumpą, teigiantį, kad jo pavardė verta mažiausiai trijų milijardų dolerių… Trumpo pavardė kaip prekės ženklas yra išties tokia galinga, jog dažnai naudojama net be jo korporacijos licencijos, o štai kitas milijardierius Carlas Icahnas, įsigijęs bankrutavusį D.Trumpo kazino verslą Atlantik sityje, paliko jo pavardę puikuotis ant kazino „Trump Taj Mahal“.

 

Šiandien D.Trumpas deklaruoja turįs 8,7 milijardo dolerių, ir žurnalo „Forbes“ duomenimis, yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Tiesa, buvo vienas neramus gyvenimo etapas, kai per 1990 metais prasidėjusią recesiją nekilnojamojo turto rinkoje D.Trumpo turtas buvo sumažėjęs iki 500 milijonų, tačiau jam pavyko atsilaikyti, ir jau 1997 metais deklaruoti du milijardus dolerių pelno.

 

Nes, kaip sakoma Amerikoje, „jei tik panorėsi, tai nebebus pasaka“. D.Trumpas norėjo. Ir tebenori toliau…

 

BŪTA ir NESĖKMIŲ

 

Ne viskas ir ne visada Donaldui Trumpui vien tik sekėsi. Kai kuriems jo projektams yra tekę ir bankrutuoti arba tiesiog pasibaigti, pripažinus komercinę nesėkmę. Pavyzdžiui, aviakompanija „Trump Airlines“ – 1988 metais D.Trumpas už 365 milijonus dolerių nusipirko nedidelę regioninę aviakompaniją „Eastern Air Shuttle“, perdarius įsigytus lėktuvus, pavertė ją prabangių kelionių kompanija, tačiau 1992 metais ją patyliukais numarino. „Trump Vodka“ – 2006 metais išleidžiant į rinką šį alkoholinį gėrimą su reklaminiu šūkiu „distiliuota sėkmė“, D.Trumpas tikėjosi, kad kombinacija „Trump & Tonic“ taps įprasta šalies ir pasaulio baruose, tačiau gėrimo gamyba 2011 metais buvo nutraukta, pareiškus, kad jis „nepateisino lūkesčių“. Pramogų industrijos koncernas „Trump Entertainment Resorts“, sudarytas iš trijų kazino Atlantik sityje, tarp kurių puikavosi pagrindinis „karūnos deimantas“ – vienu metu didžiausias ir brangiausias pasaulyje kazino „Taj Mahal“ (kurio statyba kainavo milijardą dolerių) per 20 metų spėjo bankrutuoti net šešis kartus (tiesa, D.Trumpas teturėjo tik 28 procentus šios kompanijos akcijų ir iš esmės jo valdyme nedalyvavo, šiuo metu jam niekas iš to nebepriklauso). „Trump: The Game“ stalo žaidimas, panašus į klasikinį „Monopolį“ buvo išleistas į rinką 1989 metais, tačiau po metų jo gamyba buvo nutraukta. Po penkiolikos metų pertraukos D.Trumpas pabandė sugrįžti į stalo žaidimų rinką, 2005 metais pristatydamas naują žaidimą „The Apprentice“, tačiau netrukus ir jis išnyko. Vos pusantrų metų išgyveno prabangaus gyvenimo būdo žurnalas „Trump Magazine“, pasirodęs 2007 metais. Kelerius metus gyvavo mėsos pusfabrikačių serija „Trump Steaks“, nustojusi džiuginti amerikiečių skrandžius 2007 metais. 2006 metais pradėjęs veikti internetinis prabangių kelionių paieškos portalas “GoTrump.com“ išnyko po metų. D.Trumpas pabandė savo sugebėjimus ir mokslo versle – 2005 metais atsidarė „Trump University“, kuris 2011 metais užsidarė. 2006 metais pradėjo veikti nekilnojamojo turto įkeitimo ir paskolų kompanija “Trump Mortgage”, kurią lydėjo ambicinga reklamos kampanija “Kas tai išmano geriau nei aš?” Kažkas “žinojo geriau” – kompanija užsidarė po pusantrų metų.


KOMENTARŲ NĖRA