SUKČIAVIMAS – DALYKAS RIMTAS

SUKČIAVIMAS – DALYKAS RIMTAS

liepos 16, 2012 2:49 PM, rašė Giedrius Drukteinis

Na ir ką? Vėl telefonu išviliojai iš patiklios senutės du šimtus litų ir pagaliau pasijutai čempionu tapęs? B.A.N.A.L.U. Tebegyveni daugiabutyje su vieniša motina, vairuoji aplamdytą „golfuką“, stovi eilėse prie duonos. Ir nuolat bijai, kad yla išlįs iš maišo. Kad ir kaip tai beatrodytų romantiška, linksma ir pelninga, ilgalaikėje perspektyvoje sukčiavimas niekada neatsiperka. Kaip tai atsitiko tiems, kurie buvo „kiečiausi“…

 

VICTORAS LUSTIGAS – žmogus, pardavęs Eifelio bokštą  

 

Tai buvo vienas talentingiausių sukčių, kokius tik Žemė nešiojo. Gimęs Čekijoje 1890 metais, Victoras Lustigas augo ir brendo maloniu žmogumi. Jo gebėjimas pelnyti žmonių pasitikėjimą, deja, buvo lemtas tarauti blogiui. Savo pirmąją suktybę – „pinigų kopijavimo mašiną“ jis demonstravo okeaniniuose laineriuose, kursuojančiuose tarp Europos ir Amerikos. Vietoje įdėtos į jo mašiną šimto dolerių kupiūros po pusvalandžio išlįsdavo kelios naujos, niekuo nesiskiriančios nuo originalo. Naivuoliai, susižavėję lengvu pelnu, plodavo už šį išradimą 30  tūkstančių dolerių, ir nesunku numanyti, kad parsinešę ją namo, rasdavo jos viduje tik įkištus keletą tikrų banknotų… 1925 metais perskaitęs laikraštyje straipsnį apie Paryžiaus savivaldybės planus remontuoti Eifelio bokštą (straipsnyje buvo užsiminta apie galimybę bokštą demontuoti ir vėl surinkti iš naujo), Victoras užuodė gerą galimybę pasipelnyti. Apsirūpinęs suklastotais „oficialiais“ vyriausybės įgaliojimais, jis sukvietė penkis didžiausius šalyje metalo supirkėjus ir pasiūlė jiems pirkti Eifelio bokštą kaip metalo laužą. Rimtus biznierius įtikino gudrus Lustigo manevras – pareikalautas kyšis, nes tai buvo geriausias įrodymas, kad jis tikrai yra vyriausybės atstovas… Sukčius išvyko iš Paryžiaus į Vieną su pilnu lagaminu pinigų, o gobšuoliai liko it musę kandę ir uodegas pabrukę, niekam nedrįsdami prisipažinti, kad buvo apgauti. 1934 metais Victoras Lustigas buvo areštuotas Amerikoje už dolerių padirbinėjimą, nuteistas 20  metų, ir po vienuolikos metų mirė Alkatrazo kalėjime.

 

FRANKAS ABAGNALE – sukčius universalas

 

Jaunystėje jis buvo toks pat žavingas, kokiu ir buvo jį suvaidinęs Leonardo di Caprio flme „Pagauk mane, jei gali“. Būtent asmeninis žavesys ir drąsa jam padėjo per kelerius metus surinkti du su puse milijono dolerių – dar būdamas paaugliu F.Abagnale pradėjo nuo čekių padirbinėjimo, o sulaukęs 16-os jau vaidino aviakompanijos „Pan Am“ pilotą Franką Williamsą, du metus nemokamai skraidydamas po pasaulį kaip grįžtantis iš tarnybos pilotas. Vėliau 11 mėnesių vaidino chirurgą Džordžijos valstijos ligoninėje, suklastojęs Harvardo Teisės akademijos diplomą dirbo advokatu Luizijanoje. 1969 metais viena „Air France“ skrydžio palydovė pažino jo veidą iš ieškomų asmenų plakato. Suimto Franko Abagnale reikalavo teisti 12 valstybių. Atkalėjęs Prancūzijoje ir Švedijoje buvo deportuotas į JAV, kur gavo 12 metų. Dabar uždarbiauja padėdamas vyriausybės agentūroms kovoti su dokumentų klastotojais.

 

CHARLESAS PONZI – pirmasis šiuolaikinių piramidžių statytojas

 

Laikomas didžiausiu sukčiumi per visą Amerikos istoriją, o jo sukurtos „Ponzi schema“ arba „Ponzi piramidė“ tapo bendriniais terminais. Jo schemos esmė – skolintis pinigus iš vienų ir grąžinti juos kitiems, iš kurių jau pasiskolinta anksčiau. Tai veikia dar sklandžiau, kai patikliam kreditoriui žadama 50 procentų pelno per 45 dienas arba 100 procentų per tris mėnesius. 1920 metais, kai buvo suimtas Charlesas Ponzi „darė“ ketvirtį milijono dolerių per dieną (o ir dolerio vertė tada buvo kiek kitokia nei dabar). Nuteistas 25 metams, Ch.Ponzi buvo paleistas 1934 metais, išvyko į Braziliją, kur praleido likusią gyvenimo dalį skurde, kartais dirbdamas vertėju.

 

SERGEJUS MAVRODIS – finansų faraonas piraMMMidėje

 

Sergejus Mavrodis jau mokykloje garsėjo fenomenalia atmintimi ir laimėjo visas matematikos bei fizikos olimpiadas, kuriose tik teikėsi dalyvauti. Kaip tikras genijus, Elektroninių mašinų institute studijavo vangiai, galų gale, išvis metė mokslus ir aštuntajame dešimtmetyje užsiemė komercija. Už videoįrašų perpardavinėjimą 1983 metais buvo gavęs 10 parų arešto. 1989  metais sukūrė kooperatyvą MMM, o jau po kelerių metų tai buvo labiausai pažįstamas prekės ženklas Rusijoje ir didžiausias reklamos pirkėjas. Retas rusas suvokė kuo ta kompanija užsiima, tačiau ji mokėjo dideles palūkanas už indėlius. „Šuoliuojančios infliacijos“ metu rusams tai buvo bene vienintelis būdas  išsaugoti savo santaupas. S.Mavrodis kasdien kėlė MMM akcijų kainą, ir „sąžiningai“ mokėjo pinigus bet kuriam, panorusiam tas akcijas parduoti jam atgal. Pinigų palūkanoms atsirasdavo iš naujų indėlių. Vėliau jis sukūrė ir pritaikė sistemą, pagal kurią žmonės „savanoriškai aukojo“ jam pinigus, o jis jiems „aukojo“ MMM „bilietus“, netgi neturinčius jokio vertybinio piopieriaus statuso. Taip kompanija klestėjo, beje, net nepažeisdama jokio įstatymo. Vien Maskvoje S.Mavrodis „kėlė“ 50 milijonų dolerių per dieną, ir 1994 metais kontroliavo trečdalį viso Rusijos biudžeto. Tais pačiais metais S.Mavrodis buvo suimtas apkaltius jį mokesčių slėpimu, vėliau teisiamas už miglotai suformuluotą „sukčiavimą“. Dabar jis laisvėje ir apie jo finansinę imperiją susuktas filmas „PiraMMMidė“.

 

IVARAS KREUGERIS – sudegęs „degtukų karalius“

 

Vienas švedas sukūrė IKEA, o Ivaras Kreugeris sukūrė vieną didžiausių verslo imperijų, kokias tik matė pasaulis. Savo šlovės zenite jis kontroliavo tris ketvirčius viso pasaulio degtukų gamybos, beje, jam priklausė ir Lietuvos degtukų gamybos monopolis, kuom nuolat piktinosi komunistai ir kiti Smetonos režimo kritikai.

 

1914 metais paveldėjęs iš tėvo nelabai klestintį degtukų fabrikėlį, Ivaras Kreugeris užsimojo sukurti imperiją, valdančią visą pasaulio ugnies verslą. Suviliojęs investuotojus pažadais apie dideles palūkanas, I.Kreugeris sukūrė tokią sudėtingą bendrovių tinklą, kad tik vienas ir težinojo, kaip jos veikia. Jis pats rašė pelno ataskaitas, bet tokias įtagias, jog investuotojų pinigai jam plūste plūdo. Būdamas „savas“ žmogus Amerikos ir Europos bankuose I.Kreugeris vienu metu kontroliavo tris ketvirtadalius viso pasaulio degtukų verslo. Garsėjo ir didelėmis palūkanomis, kurios, tiesa, buvo mokamos ne iš pelno, o iš naujų investuotojų pinigų. 1929 metais, prasidėjus Didžiajai krizei, pinigų jam pradėjo stigti, ir I.Kreugeris buvo priverstas skolintis pinigus iš vienų bankų, kad galėtų grąžinti skolas kitiems. Pirkdavo savo bendrovių akcijas už savo pinigus, stengdamasis palaikyti aukštą jų kursą. Tačiau kai Švedijos bankas pradėjo oficialų tyrimą jo bendrovėse, I.Kreugeris 1932 metais nusišovė savo bute Paryžiuje.

 

CHRISTOPHERIS ROCANCOURTAS – „Prancūzijos Rockefelleris“.

 

Holivudas ir Amerikos visuomenės grietinėlė ilgai tikėjo, kad šitas gražuolis prancūzas iš tiesų yra Rockefellerių šeimos atžala. Žmonių kvailumu ir patiklumu Rocancourtas įsitikino dar savo gimtojoje Prancūzijoje, parduodamas nekilnojamojo turto Paryžiuje už pusantro milijono dolerių. Atrodytų, kas čia tokio? Viena smulkmenėlė – tas turtas jam net nepriklausė. Sprukęs nuo policijos į JAV, Ch.Rocancourtas prisistatė amerikiečių aukštuomenei kaip kinofilmų prodiuseris, buvęs bokso čempionas bei investicijų ekspertas. Amerikiečius žavėjo jo dažnai minima „motušė“ Sophia Loren bei „dėdė“ Dino de Laurentiis. Jis vedė „Playboy“ modelį Pia Reyes, artimai draugavo su Mickey Rourke ir netgi įkalbėjo Jean-Caude Van Damme suteikti jam teises prodiusuoti sekantį žvaigždės kino filmą. Visada buvo apsuptas gražių moterų, pusę metų gyveno ir su kita „Playboy“ modeliu Rhonda Rydell, kuri net nenuotuokė, kad jos sužadėtinis jau yra vedęs kitą „Playboy“ merginą. 2002 metais pasaka baigėsi, kai Ch.Rocancourtas buvo suimtas ir teisiamas už apgavystes, vagystę, papirkinėjimą ir sukčiavimą, nukreiptus prieš 19 amsenų. Jis buvo nubaustas 19 milijonų dolerių bauda ir nuteistas penkerius metus kalėti.

 

GREGORAS MacGREGORAS – „Poyais“ šalies prezidentas

 

Karys ir keliautojas, samdiniu kariavęs Pietų Amerikos nepriklausomybės karuose, Gregoras MacGregoras buvo taip pat ir sukčius, turintis lakiausią vaizduotę. Grįžęs po eilinio karo į Angliją 1820 metais, jis paskelbė renkąs savanorius ir investuotojus kolonizuoti savo paties sugalvotą „Poyais“ valstybę, esančią Centrinėje Amerikoje. Lengvatikių ir nuotykių ieškotojų netruko atsirasti it kokių lietuvių, ieškančių darbo dabartinėje Anglijoje. G.MacGregoras netgi išleido geografijos vadovėlį apie „Poyais“ šalį, įsikūrusią neva tai saloje netoli Hondūro krantų. Kai pirmieji kolonistai ir verslininkai išplaukė į ją, Gregoras jau rinko antrą grupę, šį sykį Prancūzijoje. Deja, į Europą netrukus grįžo žinios apie išmirusius kolonistus, pasimetusius Centrinės Amerikos džiunglėse, ir MacGregoras buvo suimtas ir teisiamas už sukčiavimą. Tačiau iki pat savo gyvenimo pabaigos jis ir kalėjime nepaliovė pardavinėti neegzistuojančios šalies žemės plotus.

 

CASSIE CHADWICK – nesantuokinė Andrew Carnegie „duktė“

 

1882 metais šios ponios vyras paliko ją po vienuolikos dienų trukusios santuokos, nes nebeiškentė jos melagysčių. Jau anksčiau teista už sukčiavimą Cassie Chadwick buvo išteisinta, pripažinus ją beprote. Tačiau tai nesutrukdė jai 1897 metais pradėti savo didžiausią aferą. It leitenanto Šmito sūnūs, Klyvlende prisistačiusi nesantuokine Andrew Carnegie dukra, Cassie suklastojo tai patvirtinantį laišką su žymiojo psichologo parašu ir pažadu užrašyti jai du milijonus dolerių. Informacija apie galimus du milijonus praslydo į spaudą, ir Ohajo bankai puolė jai siūlyti savo paslaugas. Cassie nesidrovėjo skolintis iš jai pataikaujančių bankų, miglotai pažadėdama „paglvoti“, ir per aštuonerius metus surinko 10-20 milijonų dolerių. XX amžaus pradžioje buvo suimta ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.

 

MILLI VANILLI – duetas, apgavęs visą pasaulį

 

Neretas mūsų yra kratęsis mokyklos ar kaimo diskotekoje pagal melodingas šio kolektyvo iš Vokietijos dainas. Du juodaodžiai „dainininkai“ Fabas Morvanas ir Robas Pilatus debiutavo 1988 metais, o 1990 metas netgi laimėjo prestižinį Grammy apdovanojimą kaip geriausia „nauja grupė“. Tais pačiais metais Konektikute milijonų MTV žiūrovų ir 80 tūkstančių žmonių akivaizdoje dainuojant „gyvai“ savo garsiausią hitą „Girl You Know it‘s True“, įrašas staiga užsikirto ir „plokštelė pradėjo sukti tą pačią frazę be perstojo. Tai buvo pati nepatogiausia situacija visoje pop muzikos istorijoje (ją galima išvysti „YouTube“), ir abu „daininkai“, neištvėrę gėdos, nusimuilino nuo scenos. Netrukus yla išlindo iš maišo – visas „Milli Vanilli“ dainas buvo įdainavę kiti danininkai, o patys Morvanas ir Pilatus neišleisdavo nė garso ir tik staipydavosi scenoje. Grupei ir jos prodiuseriui, „Boney M“ dainininkui Frankui Fariano buvo iškelti 26 teisminiai ieškiniai, iš jų buvo atimtas „Grammy“ apdovanojimas, o 1998 metais Pilatus buvo rastas negyvas Frankfurto viešbutyje, matyt, perdozavęs narkotikų.

 

MAUNDY GREGORY – titulų pardavėjas

 

Vienu metu garsiausias ir įtakingiausias Londono „džentelmenas“ Maundy Gregory susikrovė turtus, išnaudodamas paprasčiausią žmonių tuščiagarbiškumą – troškimą turėti aristokratiškus titulus. Pradėjo nuo to, kad atidarė Londone savo „džentelmenų“ klubą bei ledo aukštuomenės vyrams skirtą žurnalą. Turėjo gerų ryšių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, gerą reputaciją ir mokėjo bendrauti. Maundy Gregory sukūrė du būdus, kaip iš to pelnyti pinigų. Viena, sužinodavo, kokiam asmeniui netrukus bus suteikiamas riterio, barono ar pero titulas, ir atsargiai įkalbėdavo tuos asmenis sumokėti jam, pažadėdamas tuos pačius titulus. Jo paties nustebimui, daugelis mielai sumokėdavo tūkstančius svarų už tuos titulus, kuriuos šiaip ar taip būtų gavę už nuolenus imperijai ar drąsą mūšio lauke. Taip augindamas savo įtaką ir reputaciją, Gregory sukūrė antrą būdą – pardavinėdamas titulus tiems, kurie neturėjo jų gauti – paprasčiausiu papirkinėjimo metodu, taip įtraukiant norinčiųjų pavardes į apdovanojamųjų sąrašus – netgi puritoniškoje Anglijoje tai buvo įmanoma. Tačiau 1933 metais jis padarė didelę klaidą, pasiūlydamas už 10 tūkstančių svarų pirkti titulą principingam laivyno komandorui, kuris apie tai pranešė teisėsaugos organams. Maundy Gregory buvo suimtas ir teisiamas, tačiau, kaip bebūtų keista, niekas iš jo paslaugomis besinaudojusių asmenų nepalaikė kaltinimo ir neprisipažino mokėjęs už savo titulą.

 

O TAIP PAT:

 

27 metų nėščia švedė Else Haffner stojo prieš Malmės teismą kaltinama vagyste, bet sugebėjo sugraudinti teisėjus ir buvo paleista keliauti namo. Pakeliui buvo vėl sulaikyta, nes sugebėjo išsinešti vienos teisėjos kailinius.

 

Meno kūrnių padirbinėjimas nieko nebestebina, tačiau jo nevengė ir pats Mikelandželas, jaunystėje pardavęs vienam Romos kardinolui savo pagamintą Kupidono statulą, kurią pats buvo užkasęs ir „atradęs“ kaip „senovinį“ artifaktą.

 

1928 metais Liberijos prezidentas Charlesas Kingas buvo perrinktas naujai kadencijai gavęs 600 tūkstančių balsų. Tai nebuvo lengva – visos šalies rinkėjų skaičius tesiekė vos 15 tūkstančių.

 

Chirurgas Francis Murphy amputavo pėdą ir atliko sudėtingą dubens operaciją senyvai moteriai, taip pat dar 17 įvairiausių operacijų Redhillo ligoninėje pietų Anglijoje, kol ligoninės vadovybė suvokė, kad jis buvo apišaukėlis, išmokęs technikos iš savo žmonos, medicinos studentės. Murphy, taip pat spėjęs „padirbėti“ keliose ligoninėse Anglijoje, Kanadoje ir Airijoje, buvo nuteistas dvejus metus kalėti.     

 

(Straipsnis spausdintas žurnale PLAYBOY)


Dar nekomentuotas.

Komentuoti