SEKSAS TAVO GALVOJE

SEKSAS TAVO GALVOJE

532
0
DALINTIS

Daugelis vyrų, atsidūrę prieš lemtingą pasirinkimą, ko atsisakyti – smegenų ar savo Instrumento – rimtai susimąsto. Nors daug galvoti čia nėra ko: be galvos bet kuris penis dirbs blogai (ir ne tik dėl to, kad trūksta burnos, kurios pagalba galima įkalbėti merginą užsiimti su Tavimi seksu). Dėl to mus ir ištinka tokia gausybė menkų problemėlių. Nes viskas prasideda mūsų galvose. Nes mes taip retai susimąstome ir suvokiame, koks vis dėlto intelektualus užsiėmimas yra seksas.

Trise valtyje

Pradžiai, įsivaizduok tokią hipotetinę situaciją. Tarkime, pilietis A klaidžiojo po mišką. Svajojo, rinko grybus ir turistų paliktas šukes. Pavargo ir užsnūdo. O pabudo nuo to, kad kažkokia gigantiška dėlė B pririšo jį prie medžio ir taikėsi su juo atlikti kažkokį nepadorų aktą. Turime omeny, kad pilietis A kategoriškai nepritaria dėlės B ketinimams, dėlė B jam atrodo ypatingai bjauri, ir vien tik nuo minties apie šio gigantiško glitaus gyvio prisilietimą prie jo intymių kūno dalių, pilietis A apsivemia. O dabar dėmesio – klausimas! Ar dėlė B pasieks savo? Ar prives reikalą prie logiškos pabaigos? Ar patirs pilietis A seksualinį pasitenkinimą prieš savo valią? Teisingas atsakymas: greičiausiai, taip. Ir dar turint omeny, kad prieš keletą dienų pilietis A turėjo romantišką vakarienę su Brigitte Nielsen (jaunystėje), po kurios jis patyrė gėdingą fiasko, nes svarbiausiu momentu jo Instrumentas atsisakė veikti taip, kaip pridera.

Kodėl taip įvyksta? Kodėl mūsų norai dažnai nesutampa su mūsų… norais? Ir kaip tai išvis gali būti?

O visa atsakymo esmė slypi tame, kad mūsų smegenys yra sudarytos iš trijų pagrindinių dalių (neskaitant „uodegos“ arba užpakalinės dalies), kurių kiekviena turi savo poreikius ir vizijas. Nesigilinant į neurologines detales, tai:

 

1.Vadinamosios „driežo smegenys“ arba „reptilinės smegenys“ – pati seniausia smegenų dalis, atsakanti už mūsų mokėjimą vaikščioti nenugriūvant, norą nevalgyti, pvz., betono ir savo kojų, o matant patelę – lipti ant jos kriuksint be jokio emocinio atsidavimo procesui. Šią smegenų dalį mes įgijome pačią pirmąją, dar iki dinozaurų atsiradimo, kai mūsų protėviai dar šliaužiojo okeano dugnu, vedami išimtinai nesąmoningų instinktų.

2. „Limbinė sistema“ – taip pat senovinis dalykas, atsiradęs prieš dešimtis milijonų metų. Šią smegenų dalį turi visi žinduoliai, ir jos dėka jie gavo emocijas – pyktį, baimę, džiaugsmą, seksualinį potraukį, bei sąmoningus norus.

3. Trečia dalis – neokorteksas arba „naujoji žievė“ – paskutinės ir naujausios evoliucijos stadijos darinys. Galima sakyti, inovacija, kurią turi tik žinduoliai ir paukščiai. Pilnai suformuotas neokorteksas randamas tik aukščiausios rūšies žinduolių galvose, o tobuliausią ir galingiausią jo variantą turi tik žmogus. Tai tie vingiai smegenyse, kurie, nors ir užima gana mažą mūsų kaukolės dalį, tačiau sunaudoja didžiausią organizmo energijos kiekį ir daro žmogų žmogumi. Neokortekso dėka mes galime kalbėti, rašyti eilėraščius ir laikyti vienas moteris gražiomis bei seksualiomis, o kitas – nelabai (nekalbant apie dėlę B).

 

Taigi, seksu užsiima visi šios trys smegenų dalys. Su neokorteksu aišku: jis rodo mums moterišką grožį, su jo pagalba mes fantazuojame, įsimylime, patiriame švelnumo antplūdį, norime sublyksėti, užsivedame nuo dainų, šnibždesių ir atsiminimų – iš esmės, būtent neokortekso dėka mūsų seksualiniai pojūčiai yra tokie turiningi ir prasmingi.

„Limbinė sistema“ taip pat atsako už mūsų emocijas, tačiau paprastesnes. Moteriškų lytinių organų, apvalių krūtų ir stangrių sėdmenų vaizdas, prisilietimai, kažkokie pasąmonės dalykai ir imprintingas… Šis susijaudinimo tipas gimsta būtent toje dalyje, instinktai ten stovi yra aukščiau už protą, ir būtent su „limbine sistema“ konfliktuoja Tavo neokorteksas, aiškinantis jai, kodėl nereikia iškart griebti nepažįstamų moterų už visokiausių iškilimų ar užsiimti seksu su nuotakos drauge savo vestuvėse (ir kartais neokorteksui pavyksta tokiais atvejais laimėti!).

Tačiau seniausia, „driežo dalis“ labiausiai atsako už tai, kad viskas sklandžiai veiktų. Ir svarbiausia, ši dalis reguliuoja santykius su „uodega“, t.y., su neuronais, kurie spiečiasi net ne galvos smegenyse, o stubure. Todėl, visa, kas svarbiausia, vyksta būtent „uodegoje“: neuronų centrai, atsakingi už Tavo erekciją ir ejakuliaciją, yra, pvz., kryžkaulio zonoje. Ir jie tai tikrai nieko nesupranta apie Brigitte Nielsen (jaunystėje) seksualumą ir apie tai, kuo bloga yra dėlė B. Tačiau jie moka operatyviai reaguoti į „komandas iš viršaus“. Ir ne tik viršaus, bet ir į hormoninius signalus bei išorinių receptorių pranešimus. Tarkime, toks populiarus Tavo gyvenimo elementas, kaip rytinė erekcija, neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta Tamstos galvoje: tai tiesiog susijaudinimo centrai taip reaguoja į perpildytą šlapimo pūslę. Taip pat bet kuri erekcija gali tapti fiziologiniu atsakymu į apkrautą žarnyną, kas jau yra visai neromantiška. Prie erekcijos priveda ir smaugimas: stuburas agonijos metu reaguoja į deguonies trūkumą aktyviu susijaudinimu (kasmet planetoje apie dešimt žmonių pakrato kanopas būtent nuo nelaimingų atsitikimų, eksperimentuojant su erotiniu prismaugimu – labai pavojingas dalykas, beje, taip suklijavo ląstus ir visų mylimas Michaelas Hutchensas iš grupės INXS). O naktimis susijaudinimo centrai stubure atlieka nepertraukiamą techninį darbą: hormoninė aktyvacija praktiškai kiekvieną 7-50 metų vyrą priveda iki 4-5 erekcijų per naktį.

Ir taip, šlykščioji dėlė B įtakos būtent“uodeginius“ susijaudinimo centrus, iššaukdama mechaninę refleksinę reakciją. Beje, ir Brigittei Nielsen (jaunystėje) būtu labiau pasisekę, jei ji būtų pademonstravusi daugiau entuziazmo.

Idealus ansamblis

Dabar mes suprantame, kodėl geras žmogiškas seksas – tai tas, kuriam dirba visos trys smegenų dalys – choru ir unisonu. Nes seksas be, tarkime, neokortekso ar „limbinės sistemos“ įsiterpimo būtų ne ką malonesnis už čiaudėjimą.  O seksas be „reptilinio“ veikimo išvis neįvyktų (pagal klasikinį termino „seksas“ supratimą, žinoma). Bet būtent dėl to, kad žmogui reikalingas toks idealus komandinis darbas, su seksu mes susitvarkome kur kas blogiau, nei dauguma gyvūnų. Pavyzdžiui, jautis seksui yra pasiruošęs visada. Nes jis negalvoja apie tai, kokios yra telyčios akys, ar su manikiūru jos kanopos ir ar madingai palenkti jos ragai, ir išvis, koks jos moralinis veidas (snukis)? Ir jam visiškai nusispjauti, ką apie jį galvoja ta karvė. Nes paslaptingąjį neokorteksą jaučiai tai turi, bet jis nėra taip išvystytas, kaip mūsų galvose.

Taip ir atsiranda uždaras ratas: tai, kas mums daro seksą nuostabiu ir maloniu, tuo pačiu jį ir gadina. Kai mūsų protėviai sugalvojo vietoje hormonų užprogramuoto reguliarumo į seksą įvesti dar ir prasmės elementą, mes tapome labiau atviri ir pažeidžiami seksualinėms disfunkcijoms. Neokortekso turėjimas – tai stabdis, ypač, jei nori būti tikra „sekso mašina“, apie kurią pagarbiai šnibždėtųsi visos Šnipiškių merginos. Ir būtent nuo to momento, kai neokorteksas suteikė mums galią kontroliuoti nuosavus impulsus, mes išėjome už tradicinio žmogiškojo seksualumo rėmų, nubrėžtų elementariausių biologinių principų. Pavyzdžiui, tik pažiūrėk, kokias netikėtas problemas mes sau susikūrėme, padengdami savo smegenis vingiais:

Didelį sekso poreikį. Kiti gyvūnai taip pat turi seksualines disfunkcijas – nuo onkologinių susirgimų arba hormoninų pažeidimų.Tebūnie!  Tačiau tai neveikia gyvūnų elgesio „iš principo“ – tiesiog jie turi daugiau laiko poilsiui, ieškoti pašaro, jam nereikia kovoti dėl patelių, jo nekamuoja nepatenkintos aistros. O žmogaus gyvenime seksas jau kažin kada pavirto socialiniu instrumentu: su jo pagalba mes bendraujame, jaučiame maksimalų kontaktą su artimu žmogumi, gauname emocinę iškrovą, įrodinėjame savo reikšmę ir vertę, užmezgam pažintis ir darom dar velniai žino ką – viską, gal tik vinių tuo seksu nekalame! Todėl be sekso žmogus jaučiasi, kad jo gyvenimas yra nepilnavertis.

Skirtingi skirtingų smegenų dalių seksualiniai poreikiai. Tau, t.y., Tavo neokorteksui patinka plonos ir aukštos merginos su plokščiomis krūtinėmis. O štai Tavo „limbinė sistema“ teikia pirmenybę krūtiningoms ir pilnoms storulėms (ji sutinka ir ant plonų, bet be ypatingo įkvėpimo). Labai dažna kombinacija. Ypač rimti nesutarimai smegenyse prasideda po trisdešimtojo gimtadienio, kai Tavo kūne liaujasi automatiško  hormonų antplūdžio bangos, kylančios, pvz., vien pamačius kaimynės tetos Zitos šlepetes. Pavyzdžiui, labai tipiška daugeliui vyrų yra situacija, kai savo merginose ir žmonose jie vertina santūrumą, šaltumą, kuklumą ir moralinius principus, o štai „limbinė sistema“ kategoriškai spaudžia juos, kad smagiausia siautėti ir ištvirkauti su maksimaliai aktyviomis partnerėmis. Sadizmas, mazochizmas, flageliacija ir kiti pusiau draudžiami arba uždrausti malonumai taip pat tvirtai sėdi „limbinėse“ gelmėse kartu su kitu senoviniu šlamštu, kad ir kaip nepatenkintas raukytųsi neokorteksas, žvelgdamas į tas aistros kupinas bedugnes…

Ypatingai sudėtingas seksualinis elgesys. Tuo metu, kol jautis-prizininkas uoliai dulkina karves, nespėjęs netgi sukramtyti šieno gniūžtės, mes atliekame sudėtingus paslaptingo šokio judesius. Net jei neimti domėn ilgo ir varginančio „kabinimo“ etapo, pats seksas yra skirtas ne silpnų nervų vyrukams. Nes jūs be perstojo dirbate dviejų žmonių veidrodžiu: „man patinka daryti tai, kas tau patinka“ ir „kaip man patinka, kai tau patinka“… Emociškai ir intelektualiai mes būname įtraukti į šį procesą ne ką mažiau nei fizine prasme. Būtent tai daro seksą prasmingesniu ir turiningesniu, bet ir atveda iki streso bei daugelio mažų problemėlių – tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasmėmis.

Tai kas kam vadovauja?                                                                           

Ko čia klausi? Tarsi lyg ir išsiaiškinom, kaip smegenys vadovauja mūsų seksualiniam elgesiui, ir sutinkame, kad be smegenų sekse veikti nėra ko. Bet taip kaip bėgikui bėgimui reikalingos kojos, o normaliam kojų gyvenimui reikalingas bėgimas, taip ir mūsų smegenims seksas taip pat yra būtinas. Arba, kraštutiniu atveju, bent jau labai pageidautinas. Tokio galingo ir smagaus susijaudinimo žmogui praktiškai neįmanoma pajusti kitų veiklų metu.

Įsimylėję ir dažnai besimylintys žmonės išvis lengviau susitvarko su dauguma psichologinių ir intelektualinių problemų, ir iš principo yra labiau motyvuoti, atsakingi bei socialiai aktyvūs, ką čia ir bekalbėti! Jie geriau supranta kitų žmonių emocijas, jiems įdomiau spręsti kylančias intelektualias užduotis, jie mažiau jaučia nepasitikėjimą savimi, nei tie, kurie kenčia nuo „nedapistito“, kaip sako liaudis. Ir, beje, reguliarus seksas gerina atmintį, jei ką.

Ir jos kitas užsiėmimas šiame pasaulyje – nei šokiai, nei ėdalas, nei kūryba, nei žudymas – nėra pajėgus taip apkrauti ir užkurti mūsų smegenų, kaip kokybiškas seksas – kai mes vienu metu išgyvename rimtas fizines, emocines ir intelektualines apkrovas (taip taip, empatija ir paaštrėjusi galimybė maksimaliai priimti kito žmogaus  jausmus – tai irgi yra intelektualinė apkrova). Todėl ieškok jausmo, mano drauge, visada ieškok to jausmo! To mielo stebuklingo jausmo, kuris, skirtingai nuo prievartautojų, jaučio-prizininko ar piliečio A frikcijų bus tai, kas pakylės Tave aukščiau ir pavers tikru žmogumi.

Ir nekaltink bei negraužk savęs dėl pernelyg didelio dėmesio ar dažnų minčių, skirtų seksui, mano drauge! Skirtingai nuo alkoholio, ėdalo ar ekstremalių nuotykių, seksas visada neš tik naudą. Net vien mintys apie jį pagerina struktūrinę Tavo neuronų sąveiką ir aktyvesnį jų darbą! Ir seksas taip pat padarys Tave šiek tiek protingesniu, ramesniu ir tikslingesniu, nors esi tik paprastas, eilinis gojus-pagonis.

 


KOMENTARŲ NĖRA

KOMENTUOTI