MAERSK – KAIP DIEVAS GLOBOJO SĄŽININGĄ VERSLĄ

MAERSK – KAIP DIEVAS GLOBOJO SĄŽININGĄ VERSLĄ

172
0
DALINTIS

Be „Maersk“ logotipu pažymėto konteinerio ar vėliavos sunku įsivaizduoti bet kurį padoresnį pasaulio jūrų uostą, o ir Danijos ekonomikos nebeįmanoma įsivaizduoti be šio pavadinimo – tarptautinis verslo konglomeratas „A.P.Møller-Maersk Group“ yra didžiausia Karalystės įmonė, generuojanti apie 20% šalies BVP ir beveik 50 milijardų dolerių metinę apyvartą (tuo nedaug atsilikdama nuo, pvz., „Microsoft“ giganto). „Maersk“ taip pat yra didžiausia pasaulyje jūrinio transporto kompanija (su savo 800 laivų valdanti 16 procentų viso jūrinių konteinerių pervežimo rinkos), kelianti visuotinį vikingų palikuonių danų, praktiškai niekada neturėjusių savų užjūrio kolonijų, pasididžiavimą gebėjimu taikiai paveržti šią sritį iš anglų bei portugalų, kadaise tradiciškai valdžiusių planetos „bangas“.

„Maersk“ kompanijos istorija prasidėjo kaip pasaka. XIX amžiaus viduryje dabartiniame Flensburgo mieste gyveno danas jūreivis Peteris Maerskas Mølleris (1836-1927) – pagal tuometinę vardų tradiciją, beje, išlaikytą giminėje iki šių dienų, “Maersk” atsirado kaip jo motinos mergautinė pavardė. Sulaukęs 25 metų, jis išlaikė kapitono egzaminą ir vertėsi gabendamas nedideliu burlaiviu krovinius tarp šiaurinės Vokietijos ir Danijos salų. Po Antrojo Šlezvigo karo, kai Flensburgas tapo Prūsijos miestu, P.Maerskas Mølleris persikėlė į Dragoro miestą Danijoje ir ten vedė merginą Anne iš garbingos miesto šeimos, kurios galva Hansas Jeppesenas Davidsenas pagal to meto sampratą buvo laikomas tikru laivybos magnatu, vietinių pagarbiai vadinamu „Dragoro karaliumi“. Tačiau tai naujajam žentui dar nereiškė ūmaus praturtėjimo. Po uošvio mirties, P.Maerskas Mølleris pralaimėjo plėšrias palikimo dalybas savo žmonos seserims ir negavo beveik nieko. Tačiau pažemintas dar nereiškia palaužtas. Peteris Maerskas Mølleris su šeima persikėlė į kitą Danijos miestą Svendborgą, tvirtai pasiryžęs įrodyti savo vertę.

Beje, būtent jis pirmasis Danijoje viešai prabilo apie būtinybę Karalystės laivybai pereiti prie atsirandančių garinių  variklių vietoje to metu dominuojančių burinių laivų. 1884 metais iš skolintų pinigų jis įsigijo pirmąjį Danijoje krovininį garlaivį „Laura“, kuris netruko pademonstruoti garo pranašumą prieš vėją. Būtent „Lauros“ paskuigalyje ir vėliavoje atsirado šiandieninis „Maersk“ logotipas – žydrame fone balta septynkampė žvaigždė – tokią apsiniaukusiame nakties danguje išvydo kapitonas Peteris Maerskas Mølleris, melsdamasis šalia savo laive sunkiai susirgusios žmonos lovos. Žvaigždė jam simbolizavo ne tik viltį – kapitonas ją palaikė ir Dievo ženklu, garantuojančiu laimingą pabaigą bet kam, gyvenančiam ir dirbančiam dorybingai, uoliai ir sąžiningai.

Gal išties dėl to jam verslas ir sekėsi. 1904 metais kapitonas kartu su vienu iš savo devynių vaikų, sūnumi Arnoldu Peteriu Mølleriu (1876-1965) įsteigė kompaniją „Dampskibsselsabet Svendborg af 1904” (“Svendborgo garlaivių kompanija”). Per ateinančius dešimt metų kompanija išsiplėtė iki šešių laivų, iš kurių 2200 tonų talpos garlaivis “Svendborg” tuo metu buvo didžiausias visoje Baltijos jūroje.

Beje, būtent dėl Baltijos jūros kompanijos partneriams ir buvo lemta susipykti – Peteris Maerskas Mølleris pažinojo Baltiją kaip savo penkis pirštus, ir norėjo tik ja ir apsiriboti, o štai sūnus Arnoldas, prisiskaitęs Jules Verne knygų, jau svajojo apie visą pasaulį. Žinia, jaunimui būdingas maksimalizmas, todėl 1912 metais Arnoldas Peteris Mølleris atsiskyrė ir įsteigė savo kompaniją „Dampskibsselsabet af 1912”( tiesiog – „Garlaivių kompanija“), kuri galiausiai ir tapo „Maersk“ konglomeratu. (Abi tėvo ir sūnaus įsteigtos kompanijos dar beveik šimtą funkcionavo kaip dvi atskiros įmonės, ir susijungė tik 2003 metais).

Jaunasis A.P. Mølleris iš pradžių pradėjo verstis nauju verslu – laivų frachtavimu (nuoma), kuris pasirodė esantis išties pelningas reikalas (ir per šimtą metų pavertęs jaunuolio kompaniją didžiausia pasaulyje laivų nuomos įmone). Kaip ir buvo būdinga daugeliui XX amžiaus pradžios kompanijų, tikroji jo sėkmė prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Neutraliosios Danijos prekybinis laivynas tapo svarbiausiu tiekėju visoms kariaujančioms šalims, ir A.P. Mølleris netruko tuo pasinaudoti, savo rankose sutelkęs beveik pusę jūrinio tiekimo Vokietijai apimčių. Karo pabaigoje A.P. Mollerio kompanija jau buvo ketvirta pagal dydį Danijos laivybos įmonė, turinti 18 laivų. Sukaupto kapitalo pakako dar 1917 metais Odensės mieste pradėti statyti nuosavą laivų statyklą, kurioje 1920 metais į vandenį buvo nuleistas pirmasis pagamintas kompanijos laivas „Robert Maersk“, o 1926 metais pradėti statyti penki sausakrūviai tankeriai, kiekvienas su tais laikais gniaužiančiu kvapą tonažu – 11 tūkstančių tonų talpos.

Nuolatinis „Maersk“ pavadinimas laivų paskuigalyje atsirado 1928 metais, kai A.P. Mølleris paleido pirmąją savo reguliariąją šešių keleivinių lainerių liniją „Maersk Line“ tarp Tolimųjų Rytų ir vakarinės JAV pakrantės, su atšaka per Panamos kanalą į Baltimorės miestą. Tais pačiais metais jūras pradėjo raižyti ir pirmasis „Maersk“ didelis krovininis tankeris. Laivyba tais laikais buvo pelningas verslas – „Maersk“ laivai plaukiojo po visą pasaulį, Odensės statykla veikė pilnu pajėgumu, ir A.P. Mølleris pradėjo investuoti sukauptą kapitalą į kitas šakas – įsigijo Danijos ginklų gamintojo „Riffelsyndkatet“ (buvo ir toks!) bei automobilių dalių gamintojos “Bukh Motor Werke” akcijų.

Antrasis pasaulinis karas kompanijai nebuvo toks sėkmingas, kaip pirmasis. Pervadinta kompanija „A.P. Møller-Maersk“, turinti 46 laivus, jau buvo tapusi antra pagal dydį Danijos laivybos įmonė, tačiau Vokietijai okupavus šalį 1940 metų pavasarį, kompanijos būstinė persikėlė į JAV, iš kur buvo bandyta vadovauti tolesnei komercinei veiklai. Deja, tai nebuvo taip paprasta. 1941 metais JAV vyriausybė rekvizavo „Maersk“ laivus karo reikmėms – pusė jų buvo paskandinta, o likę 14 išliko JAV karo laivyno dispozicijoje iki pat 1946 metų (ir, beje, už karo metu paskandintus laivus danai jokios kompensacijos negavo).

Tačiau bėdos ir tuo nesibaigė. Išvijus vokiškuosius okupantus, Danijos vyriausybės priimtas „Įstatymas dėl kolaboravimo“ įpareigojo visas šalies kompanijas karo metu gautą pelną iš tiekimų Vermachtui bei Vokietijai sumokėti atgal į valstybės biudžetą. Taip A.P. Mølleriui priklausančios kompanijos – „Riffelsyndkatet“, Odensės laivų statykla ir „Bukh Motor Werke“ turėjo sumokėti tais laikais milžinišką – 10 milijonų Danijos kronų baudą (apie šimtą milijonų eurų). Kompanijos reputaciją gadino ir tai, kad pats A.P. Mølleris karo metu ne kartą per radiją priekaištavo Danijos rezistentams, vykdantiems sabotažo ir diversijos aktus jam priklausančioje ginklų gamykloje, tiekiančioje ginklus Vermachtui (gamyklą pogrindžio patriotai sprogdino tris kartus, o tai A.P. Mølleris vadino „žala ten dirbantiems danams“).

Taigi, karui pasibaigus, “Maersk” turėjo vos šešis laivus, sugadintą reputaciją  ir daug finansinių prievolių. Tačiau A.P. Mølleriui išliko patirtis, ryšiai ir, svarbiausia, ambicijos. “Maersk” metėsi atgal į verslą su dideliu užsidegimu – bendra geopolitinė situacija buvo tam palanki: Anglijos ir Vokietijos komercinė laivyba buvo beveik sunaikinta, tad ir konkurencija buvo nedidelė. “Maersk”, pasinaudodama Marshallo plano kreditais ir lengvatomis, jau 1953 metais pasiekė savo prieškarinį dydį. Padėjo kompanijai ir tai, kad per karą buvo beveik sunaikinta Europos laivų statybos infrastruktūra, o „Maersk“ valdoma laivų statykla Odensėje liko beveik nenukentėjusi.

Naują kompanijos strateginę plėtros kryptį uždavė A.P. Møllerio sūnus Arnoldas Maersk Mc-Kinney Mølleris (1913-2012), tapęs kompanijos partneriu 1940 metais. Po mokyklos stažavęsis įvairiose Anglijos kompanijose ir bankuose, praleidęs karą JAV, iš kur grįžo į Daniją 1947 metais, būtent jis pirmasis numatė pokarinės pasaulio ekonomikos gigantomaniją. Jis priėmė užsakymą pastatyti 50 tūkstančių talpos tankerį amerikietiškajai kompanijai „California Shipping Company“, nors senosios Odensės laivų statyklos pajėgumai buvo tam nepakankami –  todėl 1957 metais „Maersk“ pradėjo statyti naują statyklą Lindo mieste, užbaigtą 1959 metais ir pritaikytą itin didelių gabaritų laivams. Jo įžvalgos pasiteisino, ypač kai pasaulis iš pradžių šiek tiek vengė didelio tonažo laivų, kuriems aptarnauti netgi neegzistavo reikiamų uostų. Tačiau kai buvo suvokta to, ką mes šiandien vadiname „supertankeriais“ nauda, „Maersk“ juos jau turėjo. 1956 metais sukurtas jūrinis konteineris iš esmės pakeitė visą jūrinės prekybos verslą, ir „Maersk“ tapo konteinerių pervežimų flagmanu. Su konteineriu atsirado ir nauja verslo sritis – logistika, kurią danai sugebėjo išplėtoti iki mokslinių formulių lygmens (būtent „Maersk“ sukurtų krovinių konsolidacijos teorijų pagrindu ir šiandien yra pigiau nugabenti krovinį jūra iš Kinijos į Europą nei jį nuvežti Europoje šimtą kilometrų iki artimiausio uosto sunkvežimiu).

Kompanijos paveldėtojas Arnoldas Maerskas Mc-Kinney Mølleris taip pat pradėjo ir aktyvią „Maersk“ veiklos diversifikaciją, pavertusią „Maersk“ tarptautiniu konglomeratu, valdančiu įvarias verslo sritis – nuo cukraus plantacijų iki vienkartinių švirkštų gamybos. 1961 metais „Maersk“ įsigijo automobilių dalių gamintoją „Roulunds Farbriker“, gaminusią stabdžių kaladėles „Volvo“ automobiliams ir variklių diržus visoms „Ford“ gamykloms Europoje. 1962 metais “Maersk” gavo Danijos vyriausybės licenciją žvalgyti, ieškoti ir eksploatuoti gamtinius išteklius Karalystei priklausančioje Šiaurės jūros teritorijoje – ten atradus naftos ir gamtinių dujų klodus, kartu su kompanijomis “Texaco“ ir „Shell“ naujai įkurta „Maersk Olie og Gas A/S“ suformavo „Dansk Undergrunds Consortium“ (DUC) kompaniją. 1972 metais DUC jau siurbė iki pusės milijono barelių naftos ir milijardo kubinių metrų dujų per dieną – eksporto poreikiams patenkinti „Odensės laivų statykla“ pradėjo statyti pirmuosius pasaulyje suskystintų dujų tankerius. Lindo laivų statykla pasiekė savo pajėgumų ribas 1969 metais, ir netrukus šalia buvo pradėta statyti nauja statykla, 1971 metais nuleidusi į vandenį tuo metu didžiausią Europoje 283 tūkstančių tonų talpos supertankerį „Regina Maersk“, o 1974 metais ir didžiausią pasaulyje – 330 tūkstančių tonų talpos laivą („Maersk“ statomų „didžiausių“ ir „ilgiausių“ laivų tradicija nėra nutrūkusi lig šiol). Tokiam krovinių srautui suvaldyti atsirado naujas kompanijos padalinys „Maersk Logistics“, visame pasaulyje pardavinėjęs jūrų uostų vadybos paslaugas.

1964 metas „A.P. Møller-Maersk“ kompanija įsigijo universalinių parduotuvių tinklą „Dansk Supermarked“, išaugusį iki antro pagal dydį šalyje, ir šiuo metu veikiantį Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Anglijoje pavadinimais „Fotex“, „Bilko“, A-Z, „Bugatti“ ir „Netto“. 1968 metas „A.P. Møller-Maersk“ įsigijo „Phama-Plast“ kompaniją, gaminančią plastmasinius vienkartinius medcinos reikmenis, taip atsirado dar vienas padalinys „Maersk Medical“. 1969 metais skrydžius pradėjo regioninė aviakompanija „Maersk Air“, dar vėliau įsikūrė ir kompiuterinių duomenų apdorojimo kompanija „Maersk Data“ (pervadinta „Maersk IT“). Ir kaip be banko? – „A.P. Møller-Maersk“ įsigijo ir tebevaldo penktadalį didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcijų.

Net „Odensės lavų statykla“ pradėjo investuoti už Danjos ribų – 1997 metais ji įsigijo „Baltijos laivų statyklą“ Lietuvoje ir 1998 metais – statyklą Starlsunde Vokietijoje.

Tiesa, 2001 metais prasidėjus ekonominė krizė privertė “A.P. Møller-Maersk” šiek tiek pakoreguoti ir konsoliduoti savo verslus. Iš pradžių buvo parduota „Roulunds Farbriker“ ir „Maersk Medical“, vėliau buvo parduota aviakompanija bei duomenų apdirbimo verslas.

Tačiau pagrindinė veikla kompanijos veikla vis tiek išliko laivyba, į kurią buvo investuojamos milžiniškos lėšos, siekiant patenkinti augančius globalėjančios rinkos poreikius. 1993 metais “Maersk” įsigijo „EacBen“ kompaniją ir tapo didžiausia pasaulyje jūrinių konteinerių kompanija. 1999 metais “Maersk” įsigijo amerikietišką kompaniją “Sea-Land Corporation“ su 70 laivų ir persivadino „Maersk Sealand“. 2006 metais įsigyta “P&O Nedlloyd“ už 2,3 milijardo eurų padarė „Maersk“ didžiausia pasaulyje laivybos kompanija su 550 laivų. Arnoldo Maersko Mc-Kinney Møllerio ambicijos tapti „didžiausiu ir geriausiu“, prarijus konkurentus „Sealand“ 1999 metais ir „P&O Nedlloyd Group“ 2006 metais, pavrto realybe, ir šiandien „Maersk“ valdo daugiau kaip 800 laivų su beveik 20 milijonų tonų talpa.

Pats A.Maersk Mc-Kinney Mølleris išbuvo kompanijos vadovu iki 1993 metų ir direktorių valdybos pirmininku iki 2003 metų (taip pat „Odensės laivų statyklos“ vadovu iki 2006 metų). Jis buvo labai gerbiamas verslininkas ne tik Danijoje, bet ir visame pasaulyje. 1970 metais A.Maerskas Mc-Kinney Mølleris tapo pirmuoju ne amerikiečiu IBM valdybos nariu. Danai į jį kreipdavosi itin retai naudojamu, bet itin pagarbiu priešdėliu „De“ prieš ilgą pavardę, ypač po to, kai jis atsispyrė pagundai perkelti kompanijos gamybą į Kiniją ir pagrindinę bazę išlaikė Danijoje, už ką tapo vienu iš trijų ne Danijos karališkosios šeimos narių, tapusiu Dramblio ordino riteriu.

Jis buvo labai energingas ir net sulaukęs 90 metų, pėsčiomis lipdavo į savo biurą penktame aukšte – „liftas yra skirtas nėščioms moterims ir tiems, kas negali vaikščioti“, – juokdavosi jis. Jo nuomonė buvo vertinama: legendiniu tapo jo pasakymas: „aš jau nebe vadovas, bet jei būčiau tavo vietoje…“

Mirdamas A.Maersk Mc-Kinney Mølleris buvo 557-as turtingiausias pasaulyje žmogus ir turtingiausias Danijoje asmuo, valdantis 142 mlijardų kronų vertės turtą.Už jo pinigus pastatyta brangiausia pasaulyje Kopenhagos opera, kainavusi 2,3 milijardo kronų. Po jo mirties „A.P. Møller-Maersk Group“ valdymą perėmė  duktė Ane Maersk Mc-Kinney Uggla.

 

(Straipsnis spausdintas žurnale VERSLO KLASĖ)


KOMENTARŲ NĖRA